Būsimas kun. Petras Ažubalis su jaunaisiais ateitininkais prie Biržų pilies rūmų griuvėsių apie 1935 m. I eil. antras iš dešinės Paulius Drevinis, būsimas poetas, tremtinys. Biržų muziejaus „Sėla“ nuotrauka

Vienmetis su Lietuvos nepriklausomybe, karo išgintas iš Lietuvos ir jos niekada nebematęs, Kanadoje vienų lietuvių mylėtas, kitų – ne, bet radęs bendrą kalbą ir su skirtingų tikėjimų, ir netikinčiais žmonėmis; jaunystėje kalintas, baustas, slapstęsis; optimistas, net sunkiausiais gyvenimo atvejais radęs išeitį, ištaręs priesaku sau ir kitiems tapusius žodžius „Niekada nenuleisti sparnų“ – toks buvo KUNIGAS PETRAS AŽUBALIS, kurį tik dabar atranda Lietuva jo artimiausių žmonių dėka. Užtruks, kol apie šį kunigą ir jo darbus bus surinktos visos žinios, tačiau nuoširdus darbas jau duoda rezultatų: nusitiesė ryšys tarp Missisaugoje prieš 40 metų jo įsteigtos Lietuvos kankinių parapijos bei Anapilio sodybos ir jo gimtojo Biržų krašto. Kunigas Petras Ažubalis vėl suvienijo lietuvius, tapusius artimais, tik šįkart – gyvenančius ir priešingose vandenyno pusėse. 

Šiais metais Missisaugoje esančioje Lietuvos kankinių parapijoje minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, Dalia Ažubalienė, kunigo P. Ažubalio sūnėno Jono žmona, paskatinta klebono Nerijaus Šmerausko, su artimiaisiais surengė nedidelę parodą, skirtą parapijos steigėjo kunigo Petro Ažubalio, gimusio vasario 10 d., šimtojo gimtadienio proga.

„Aš labai noriu, kad Lietuva sužinotų, kokį žmogų ji išaugino. Jis, kaip prelatas P. Gaida rašė straipsniuose, buvo „didžių darbų kunigas ir tvirtovės žmogus“. D. Ažubalienė teigia, jog atliktas darbas – tai dovana Lietuvai ir pačiam kun. Petrui Ažubaliui, nesulaukusiam laisvos Lietuvos. 

Keletas tyrime atskleistų kun. P. Ažubalio gyvenimo momentų

Ažubalis ar Užubalis?

D. Ažubalienė rašė laiškus kun. P. Ažubalio giminėms į Lietuvą. Kunigo sesers Marijonos vaikaičiais Lietuvoje atsiuntė įdomaus laiško kopiją. Jis pasirašytas kitos kunigo sesers – Emilijos Vileišienės – 1962 m. Jame teigiama, kad P. Ažubalis rašė laišką Panevėžio vyskupijos tribunolui prašydamas, kad pavardė „Užubalis“ būtų pakeista į „Ažubalis“, bet giminės abejojo laiško tribunolui egzistavimu. D. Ažubalienė kreipėsi į S. Kubiliūtę, o paskiau pasiekė ir centrinius archyvus Vilniuje, kur buvo rasta byla.

Kun. P. Ažubalis 1933 m. Ši nuotrauka, D. Ažubalienės rasta europeana.com svetainėje, buvo ieškojimų pradžia. Biržų muziejaus „Sėla“ nuotrauka

– Ir verkiau, ir juokiausi, – sako D.Ažubalienė. – 1933 metais 15-os metų jaunuolis rašo tribunolui laišką ir išdėsto visą reikalą: pavardėje padaryta klaida, rašant ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Pasirašyta Biržų gimnazijos 5-osios klasės mokinio Petro Užubalio... Kai ištekėjau, mane vadindavo, o vyresnieji ir dabar tebevadina Užubaliene, – šypsosi pašnekovė.

Neatsakyti klausimai

„Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, taip pat įsijungusi į faktų apie kun.P. Ažubalį paieškas, su savo vyru surado vokiškai parašytus dokumentus. Kun. P. Ažubalis pakliuvo į stovyklą Vokietijoje. Kadangi ta vietovė dabar priklauso Lenkijai, D. Ažubalienė skambino ten...

– Yra daug neatsakytų klausimų. Mes turime 1936 m. nuotrauką, kurioje P. Ažubalis yra su kitais klierikais, įstojusiais į Kauno metropolijos kunigų seminariją. Kitoje, 1939 m. nuotraukoje, būsimasis kunigas su Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakulteto studentais. O kas jį mokė, kas su juo mokėsi, kur jis gyveno? Juk jis tik per keletą metų prasilenkė su Maironiu, – svarsto D. Ažubalienė.

„Kai ten gyveno mano šeima“

– Suradau beveik visas vietoves, kurių adresus davė mama. Prahoje praėjau pro pastatą, kuriame buvo įsikūręs gestapas. Ten žuvo daug žmonių, rūsyje buvo įkalintas bei tardomas ir kun. P. Ažubalis. Praėjau pro Karolio universitetą, kur mano senelio brolis mokėsi teologijos. Daug kartų perėjau garsųjį Karolio tiltą, ant kurio buvo kun. P. Ažubalis su P. Vilučiu, jau pradedant kristi bomboms. Ramu dabar Prahoje – ne taip, kai ten gyveno mano šeima...

Audrius Ažubalis prie savo proprosenelio Stasio Ažubalio kapo Papilyje. Asmeninio albumo nuotrauka

Jihlava miestelyje suradau vienuolyną – adresas nurodytas P. Vilučio knygoje, – kur kun. P. Ažubalis slėpėsi 7 mėnesius. Dabar ten Jaunimo namai. Ten gyvenantys žmonės nieko nežino apie tuos laikus... Aplankiau Zasmuky miestelį, jame buvusį pranciškonų vienuolyną, karo metu vokiečių paverstą kalėjimu dvasiškiams, kur buvo įkalintas ir kun. P. Ažubalis... Lietuvoje giminaičiai sudarė 600 km maršrutą, ir aplankėme prosenelio kapą Mielaišių kaime. Ant jo paminklo gražus užrašas: „Už gerą kovą amžinybės vainikas“.

Buvau Papilio šventovėje, kurią lankė mano protėvių šeima. Ten palaidotas mano proprosenelis. Buvau Biržų dideliame ir gražiame muziejuje – Radvilų rūmuose. Kun. P. Ažubalio jaunystės laikais jie buvo sugriauti. Prie jų jis nusifotografavęs su ateitininkais, – jautriai pasakojo tuoj po kelionės kalbintas Audrius Ažubalis.

Kanados lietuvių muziejuje -archyve surengtos parodos stendai. „Tėviškės žiburių“ nuotrauka

Kanados lietuvių muziejaus-archyvas rugsėjo 28 d., penktadienį atidaro parodą „Niekada nenuleisti sparnų“, skirtą kun. Petro Ažubalio 100-osioms gimimo metinėms. Apie parodą kalbamės su muziejaus-archyvo vadove Danguole Juozapavičiūte.

Kodėl parodos pavadinimui pasirinkote kun.P. Ažubalio žodžius „Niekada nenuleisti sparnų“?

Tie žodžiai buvo kunigo Petro Ažubalio gyvenimo kelrodis. Pradėjome ieškoti informacijos apie šio kunigo gyvenimą, tyrinėti, ir tai tikrai matosi: jis vis atrasdavo būdą kaip nors prasimušti toliau, pasiekti, ir nesvarbu, kokios kliūtys pasitaikė. Jis turėjo labai daug užsispyrimo, vidinės jėgos. Mes būtent taip pavadinome parodą, nes norime priminti žmonėms tą labai svarbų gyvenimo kelrodį, kuris gali tikti ir visiems.

Iš kur gavote rodinių šiai parodai?

Pirmiausia buvo peržiūrėta, ką turime muziejuje-archyve. Rasta daugybė dokumentų ir nuotraukų. Dalia Ažubalienė, susisiekusi su Biržų krašto muziejumi „Sėla“, gavo nemažai informacijos parodai. Ji taip pat užmezgė ryšį su Lietuvos valstybiniu istorijos, Lietuvos centriniu archyvais, Kauno kunigų seminarija. Naudosime ir Lietuvos kankinių parapijos archyvo medžiagą, kurios labai daug yra paaukojęs prelatas Jonas Staškevičius. Mes kreipėmės į Ontario provincijos, Toronto arkivyskupijos archyvus, taip pat gavome įvairių rodinių iš pačių Lietuvos kankinių parapijos parapijiečių. Parodai bus panaudota daug šaltinių. Ji apima daugiau negu vien kun. P. Ažubalio gyvenimą ir įnašą į parapiją ir lietuvių bendruomenę. Mes pristatome taip pat ir Šv. Jono Krikštytojo parapiją, kuri švenčia 90-metį ir kurioje dirbti klebonu kun. P.Ažubalis buvo paskirtas, kai atvyko į Kanadą iš Čekoslovakijos. Paroda taip pat bus skirta ir Lietuvos kankinių parapijos 40-mečiui.

Koks rodinys – dokumentas, nuotrauka, daiktas – yra įdomiausia Jums?

Man atrodo, kad svarbiausias dalykas parodoje yra įkvėpimas lankytojui: vienas žmogus, nenuleisdamas „sparnų“, gali atlikti daug, dirbdamas ir siekdamas svarbaus tikslo. Iš daugelio žmonių girdėjau, kad kun. P.Ažubalis buvo labai tolerantiškas, žmonės tai juto ir labai vertino, o tai irgi pavyzdys svarbios žmogaus ypatybės, kuri veda tikslo keliu. O kaip aš galėčiau tai įrodyti, ar galėčiau rasti įrodymą surinktoje medžiagoje? Ir, žinot, aš radau! Jisai parašė asmeninį laišką, kuriame ragina Kanados lietuvių bendruomenės veikėjus apimti, įtraukti į bendruomenės gyvenimą visus Toronte gyvenančius lietuvius. Rašydamas maždaug 1958-1959 metais, kun. P. Ažubalis labai aiškiai pasako, kad reikia priimti į bendruomenę ir tuos lietuvius, kurie čia atvyko prieš Antrąjį pasaulinį karą, nors jie gal ir kitaip galvojo. Reikia priimti ne tik katalikus, bet ir kitų tikėjimų lietuvius. Man buvo nuostabu tai rasti jo ranka rašytame laiške.

Ruošiantis parodai, kuri skirta trims jubiliejams. Iš k.: Kanados lietuvių muziejaus-archyvo vadovė Danguolė Juozapavičiūtė, savanoriai Aleksandras Valavičius ir Peg Perry. „Tėviškės žiburių“ nuotrauka

Parodos Niekada nenuleisk sparnų” atidarymas

Lietuvos kankinių šventovei 40 m., Šv. Jono parapijai 90 m., kun. Petrui Ažubaliui ir Nepriklausomai Lietuvai 100 m.

Rugsėjo 28, penktadienį
7 v.v. – sodinsime Šimtmečio ąžuoliuką Šv. Jono lietuvių kapinių parke;
7:30 v.v. – atidarysime sukaktuvinę parodą Kanados lietuvių muziejuje-archyve.
 
Rugsėjo 30, sekmadienį
2:15 v.d. – malda prie kun. Petro Ažubalio kapo, sukaktims skirto kryžiaus šventinimas Kryžių kalnelyje;
3 v.d. – iškilmingos Mišios, švenčiamas Sutvirtinimo sakramentas su Kauno arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ;
5 v.v. – šventinė programa ir pokylis Anapilio salėje.

Bendroji programa
Choras „Balsas“ iš Montrealio, choras „Volungė“ iš Toronto, Toronto Prisikėlimo parapijos vaikų choras, Vaikų ir jaunimo choras „Gintarėliai“, Lietuvos kankinių parapijos choras, Toronto Merginų ansamblis, Toronto lietuvių jaunimo ansamblio „Gintaras“ šokėjai. Šventėje dalyvaus viešnios Edita Lansbergienė ir Snieguolė Kubiliūtė iš Biržų krašto muziejaus Sėla, kun. P. Ažubalio gimtinės.

Paroda veiks ir vėliau. Visi lankytojai laukiami ir sekmadieniais, spalio 14 ir 21 dienomis, nuo 11.30 v.r. iki 4 v.p.p. Šiokiadieniais, nuo antradienio iki ketvirtadienio, 11v.r. - 4v.p.p., paroda veiks nuo spalio 2d. iki 18 d.

Parengta pagal savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ medžiagą