Reformatų skveras. Andrej Vasilenko nuotrauka

Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT) sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, kad jam reikėtų organizuoti viešą architektūros konkursą ir sprendinius keisti iš esmės, prieš tai atlikus išsamius istorinius, archeologinius, urbanistinius ir architektūrinius tyrimus.

Projekto sprendiniai, kaip rašoma RAT išvadoje, neatitinka architektūros kokybės kriterijų – nekuria kokybiškesnės aplinkos, o istorinių, kultūrinių sluoksnių ženklinimas ir raiška projekte yra nepakankamai pagrįsti ir reikalauja rimto peržiūrėjimo. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad, formuojant projekto tikslus, uždavinius ir kuriant erdvinius, meninius akcentus, neatsižvelgta į daugybę istorinių duomenų bei teisėtus vietos bendruomenių lūkesčius.

„Nors viešojoje erdvėje buvo deklaruojama, kad šis projektas su minimaliais pataisymais vis tiek bus realizuotas, o dabar jau matome ir realių darbų pradžią, RAT ekspertai jautė pareigą ir poreikį svarstyti sprendinius ir pateikti savo pagrįstas išvadas. Mūsų įsitikinimu, taisyti klaidas niekada nėra per vėlu“, – teigia Vilniaus RAT pirmininkas Tomas Grunskis.

Taryba konstatavo, kad nėra detalios projektavimo programos, pagal kurią būtų aiški atkūrimo, restauravimo, naujų darinių ir elementų kūrimo argumentacija. Taip pat pasigesta aiškios ir vientisos projekto architektūrinės koncepcijos bei idėjos, ir, turint galvoje teritorijos svarbą ir urbanistine, ir nekilnojamųjų kultūros vertybių prasme, projekto viešinimo ir aptarimo su visuomene etapams ir jų kokybei buvo skirta napakankamai pastangų ir dėmesio.

Taryba atkreipia dėmesį, kad negalima šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu kūrybinių problemų spręsti pirmumą teikiant vien architektūriniams, estetiniams sprendiniams. Projekte teigiamas istorinės tiesos atkūrimas, atkuriant buvusį reljefą, laikytinas tolygiu veiksmu sovietmečiu įvykusiam reformatų kapinių perkasimui – tai, architektų nuomone, turi to paties kultūrinio nusikaltimo požymių.

Kiekvienas objektas, vieta ir miesto viešoji erdvė turi savo istoriją, ir kiekvienas jos sluoksnis, jo refleksijos galimybė daro visuomenę brandesnę. Ši nuostata galioja ir kai kalbame apie sovietmečiu realizuotus sprendimus, kurie atspindi to laikotarpio visuomenės būvį ir kultūrinius orientyrus. Tinkamas ir kokybiškas tokių savybių perteikimas architektūros ir kraštovaizdžio priemonėmis reikalauja itin aukšto profesionalumo ir didelio dėmesio kūrybiniam procesui. Šiųdviejų dalykų taryba projekte pasigedo.

Taryba taip pat pabrėžia, kad pėsčiųjų traktas, kuris buvo sukurtas nuo Tauro kalno, per P. Cvirkos skverą bei F. Zappos paminklo erdvę, iki Sinagogos, lygiagrečiai Pylimo gatvei, yra viena iš unikalių Vilniaus urbanistinio audinio savybių, į kurią projekto sprendiniai atsižvelgia nepakankamai. Tarybos nuomone, šią jo savybę derėtų išlaikyti kaip svarbų kultūrinį, istorinį sluoksnį, kartu derinant jį su reformatų teritorijos kultūriniais ženklais – pažymėta kapinių, buvusių koplyčių bei konsistorijos pastato vieta.