pixabay.com nuotrauka

Jonas jam tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“. Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų tikinčiųjų mažutėlių, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą. Jei tavoji ranka traukia tave nusidėti, – nukirsk ją! Tau verčiau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu turint abi rankas, patekti į pragarą (plg. (Mk 9, 38–43. 45. 47–48).

Mokytojau, buvo toks vienas, kuris išvarinėjo demonus ir norėjome jam sutrukdyti, nes jis nėra vienas iš mūsų. Žmogų, kuris išlaisvino kitus iš blogio ir sugrąžino juos į gyvenimą, Jėzaus sekėjai sustabdo.

Jonas prisiima siauro požiūrio, barjerų ir sienų mąstysenos, balsą. Mentaliteto, kuriam svarbi ne žmogaus gyvenimo pilnatvė – tikrasis Jėzaus sumanymas, o savosios identitarinės grupės gynyba – nukrupęs jų sumanymas.

Institucija pastatoma pirmiau nei žmogus, sava idėja – pirmiau nei žmogus: ligonis gali palaukti, laimė gali palaukti.

Geroji Jėzaus žinia nėra dar viena mąstymo sistema, o atsakymas į didžiausią gyvenimo alkį. 

Tačiau Geroji Jėzaus žinia nėra dar viena mąstymo sistema, o atsakymas į didžiausią gyvenimo alkį. Evangelija nėra moralė, o sukrečiantis išlaisvinimas.

Išties Jėzus nustebina savuosiuos: bet tas, kas padeda pasauliui išsilaisvinti ir sužydėti, yra mūsiškis. Sėji meilę, tvarstai pasaulio žaizdas, globoji kūriniją? Tuomet esi mūsiškis. Esi gyvenimo draugas? Tuomet esi Kristaus.

Kiek žmonių, net to nežinodami, vadovaujasi autentiška Evangelija, nes vadovaujasi meile.

Gali būti Kristaus, net ir nepriklausydamas dvylikos grupei.

Galima būti Kristaus vyrais ir moterimis, nebūnant Bažnyčios vyrais ir moterimis, nes Dievo karalystė yra platesnė nei Bažnyčia, nesutampa su jokia grupe.

Tad išmokime džiaugtis ir dėkoti už gėrį, kad ir kas jį darytų.

Jie nėra mūsiškiai. Visi tai kartoja: anuometiniai apaštalai ir šiandienės partijos, bažnyčios ir tautos migrantų akivaizdoje. Tuo tarpu Jėzus buvo žmogus be barjerų, žmogus be sienų, kurio projektas yra tik vienas: jūs visi esate broliai.

Žmogiškosios būtybės yra visos mūsiškės, o mes esame visų, esame „žmonių giminės draugai“ (Origenas).

Daugybę kartų jaučiamės nusivylę, bejėgiai, blogis pernelyg stiprus. Jėzus sako: tu atnešk savo vandens stiklinę, pasitikėk, blogiausia nepaims viršaus.

Jeigu visi milijardai žmonių atneštų savąją vandens stiklinę, koks meilės okeanas nusidriektų per visą pasaulį. Užtenka gurkšnelio vandens, kad būtum Kristaus.

Tačiau Jėzaus skelbimas tampa dar drąsesnis: duosiu tau šimtą brolių, jeigu seksi manimi (Mt 19,29) ir turėjo omenyje: šimtą širdžių, ant kurių galėsi pailsinti galvą, bet ir šimtą lūpų, kurias galėsi pagirdyti.

Nedera dėl blogio kaskart kaltinti kitus, visuomenę, vaikystę, aplinkybes.

Evangelija baigiama kietais žodžiais: jeigu tavoji ranka, tavo pėda, tavo akis tave piktina, nukirsk jas. Nedera dėl blogio kaskart kaltinti kitus, visuomenę, vaikystę, aplinkybes. Blogis susisuko gūžtą tavyje: jis tavo akyje, tavo rankoje, tavo širdyje. Ieškok savojo šešėlio slėpinio ir atversk jį.

Išeitis yra ne nukirsta, o atsivertusi ranka. Kad galėtų pasiūlyti savąją stiklinę vandens.

Iš Qumran2.net vertė S. Žiugždaitė