Dar praėjusiais metais nusišypsojo galimybė susitikti su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekininke SILVIJA BUROKAITE ir pasikalbėti apie muziejaus vykdomą projektą, kurio tikslas – nustatyti ir surasti, kam priklauso nuo tarpukario iki 1990-ųjų Lietuvoje išleistų grožinės, meninės, lituanistinės literatūros knygų autorių teisės, nustačius jas – kūrinius suskaitmeninti ir įkelti į virtualią erdvę, kad knygos būtų nesunkiai pasiekiamos ne tik kitų bibliotekų atstovams, tačiau ir plačiajai visuomenei.

Projektas, kurio autorė ir sudarytoja yra S. Burokaitė, sėkmingai užbaigtas, todėl šiais metais, pasinaudojant įgyta patirtimi, atsigręžta į M. K. Čiurlionio muziejuje saugomų žymių Lietuvos ir išeivijos menininkų dovanotų asmeninių bibliotekų archyvą ir jame esančius parodų katalogus.

„Iš fondų į visuomenę“ – taip vadinasi muziejaus bibliotekoje saugomo dailininkų palikimo sklaidą skatinantis projektas, kurio rezultatai yra pasiekiami ne tik to paties pavadinimo leidinio formatu, tačiau ir muziejaus elektroninėje svetainėje www.ciurlionis.lt, „Naujienų“ skiltyje.

Parodos katalogas – dažniausiai nedidelio formato, brošiūrą primenantis leidinys, kuris aktualus (vartomas ir studijuojamas) būna tik parodos atidarymo metu. Kas paskatino atkreipti dėmesį būtent į parodų katalogus?

Kadangi muziejaus biblioteka yra specializuota – joje daug tarpukario dailės katalogų, kurie yra reikalingi kitų skyrių darbuotojams, pavyzdžiui, rengiant parodas, kai ieškoma kūrinių, tikslių jų pavadinimų, metų, kada buvo įsigyti ir pan., todėl kilo mintis bibliotekoje saugomus katalogus skaitmeninti ir įkelti į elektroninę muziejaus svetainę, kad jie būtų greitai surandami ir lengvai prieinami.

Kita priežastis rinktis būtent parodų katalogus buvo tai, kad skaitmeninti grožinės literatūros ar meno albumų negalime, nes neturime tam reikalingos įrangos. Muziejaus bibliotekoje nemažą turimų leidinių dalį sudaro dailininkų dovanotos asmeninės bibliotekos, kilo mintis ne tik visuomenei priminti apie tuos menininkus, jų palikimą, tačiau ir paviešinti jų kūrinius.

Apskritai kokia yra parodos katalogo, kaip leidinio, vertė? Būti tik dokumentu, liudijančiu faktą apie surengtą parodą?

Dažniausiai katalogus sudaro patys menininkai, juose pateikiama trumpa informacija apie dailininką, parodai atrinktų kūrinių iliustracijos ir jų metrikos. Būtent ši dokumentacija yra labai svarbi šiandien, nes tarp gausybės parodų tokie faktai laikui bėgant pasimiršta.

Kitas svarbus aspektas – šiuose mažuose leidiniuose atsiskleidžia tam tikra menininko kūrybos tąsa: galbūt viename parodos kataloge jo kūriniai tamsūs, niūrūs, o po kelerių metų išleistame priešingai – spalvingi ir šviesūs. Visą kūrėjo virsmą, kaitą galima atsekti būtent per šiuos mažus leidinukus.

Ar nuo pirminės idėjos projektas „Iš fondų į visuomenę“ labai pasikeitė?

Pirminė idėja buvo skaitmeninti tik tarpukario laikotarpiu išleistus katalogus, nes muziejaus bibliotekoje turime jų itin retų, tokių, kokių nėra daug išlikusių ir kuriuos tikrai verta suskaitmeninti ir paviešinti. Tačiau plėtodami projektą pamatėme, kad nemažai tarpukario leidinių jau yra virtualioje erdvėje, todėl jų skaitmeninimas nebėra toks aktualus. Tuomet pradėjome ieškoti, kas būtų įdomu, reikalinga, ir apsisprendėme skaitmeninti ne tik jau mirusių dailininkų parodų katalogus, tačiau ir šiandien tebekuriančių: tapytojų Eglės Velaniškytės, Eugenijaus Varkulevičiaus, skulptoriaus Stasio Žirgulio rengtų personalinių parodų katalogus.

Kaip toli ieškant, kam priklauso vieno ar kito katalogo autorių teisės, jus nuvedė šis projektas?

Kadangi domiuosi ir išeivijos menininkų darbais, teko keliauti į Šiaulius, ieškodama informacijos apie grafiką Žibuntą Mikšį, iki Palangos nuvedė skulptorius Antanas Mončys. Vis dėlto toliausiai – į Paryžių – keliavau dėl tapytojo Vytauto Kasiulio, kurio parodos lankstinuką saugome bibliotekoje. Su ilgamečiu Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininku ir dabartine jos pirmininke kalbėjomės apie menininkus, jų kūrinius. Užmezgėme kontaktus, pasidalijome turima informacija, ir tikiuosi, kad bendradarbiausime toliau.

Vis dėlto šis projektas skatina ne tik susipažinti su muziejuje saugomu kultūros paveldu.

Nors projekto esmė yra sklaida ir dalijimasis, sykiu – tai paskatinimas į tėvų, senelių ar kitų artimų žmonių palikimą pažvelgti atsakingai: dažniausiai paveldėjus literatūros kūrinius, meno albumus, norima jų atsikratyti, ypač jei tai sovietmečiu leisti leidiniai. Tačiau jei knyga ar albumas yra senas – nereiškia, kad jis nieko vertas. Dar viena projeko misija – priminti, kad autorių teisės yra labai svarbios ir kūrinių reprodukcijų (nors ir atrastų internete) nenurodant, kam priklauso jų teisės, viešinti negalima.