Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Jai per trisdešimt, ji dirba pardavimų srityje, ir visi cosplay pasaulyje ją žino slapyvardžiu Crazy Queen.

„To ir užtenka. Crazy Queen – pašaukite, aš atsiliepsiu, feisbuke, instagrame mane galima susirasti“, – sakė lietuvė cosplayerė, pirmoji pasaulyje sukūrusi lietuvišką personažą – Žemaitę iš Andriaus Tapino knygos „Maro diena“. Ir tuo sulaukusi, kaip pati sako, tikro wow! Energingai lyg vijurkas besisukanti moteris prisipažino, kad įkūnijusi Žemaitę pajuto pataikiusi tiesiai į dešimtuką – cosplay populiariosios kultūros gerbėjai buvo tiesiog ištroškę lietuviško personažo. 

Žiūrėkite du videoreportažus: kuo gyvena Crazy Queen, ko reikia norint įsilieti į spalvingą Lietuvos cosplayerių bendruomenę ir kas tas cosplay kultūros judėjimas. 

Cosplay persirengėlių kultūra prieš aštuonerius metus susidomėjusi moteris tikino, kad jai patinka įkūnyti pašėlusius personažus, kurie būtų panašūs į ją pačią, nes, pasak jos, ir gyvenime ji nėra pati tyliausia, švelniausia, nepastebimiausia karalienė. Viskas prasidėjo, pasakojo Crazy Queen, nuo atrastų mamos jaunystės nuotraukų iš naujamečio darbo vakarėlio. 

„Jose visi buvo nerealiai gražiai persirengę: princesėmis, mėnuliais, žvaigždėmis, šeichais, debesėliais. Wow toje pilkoje kasdienybėje! – šūktelėjo charizmatiškoji cosplayerė. – Pasakas mėgstame visi, ir aš jų nepamiršau iki šiol. Visada galvodavau: kaip gražu apsirengti herojumi ir akimirką pabūti sau pačiam įdomiam.“ Ypač tokie dalykai nušviesdavo niūrų sovietmetį, kuris visus suvienodindavo, padarydavo pilkus, ir, vaizdžiai kalbėjo Crazy Queen: jeigu būdavai pelytė baltais ausų pakraštėliais, tau juos būtinai nupjaudavo. 

Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka
Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Kaip gimė Crazy Queen 

Nuo ko viskas prasidėjo? Pasak Lietuvos cosplay padangėje sužibėjusios Crazy Queen, kartą vieno pažįstamo dėka ji, kaip pati sakė, buvo tiesiog įstumta į cosplay persirengėlių pasaulį. Ir teturėjo vos dvi savaites kostiumui pasigaminti. 

„Dvi savaitės – why not? Staigiai taukšt, padariau kostiumą, nuvažiavau į Uteną, cosplayeriai žino ten vykstantį kamerinį, mielą, jaukų jiems skirtą festivalį, ir pirmą kartą – pirma vieta originalaus personažo kategorijoje, – pasakojo teatrališka pašnekovė. – Tai nereali motyvacija, kuria gyvenu iki šiol.“ 

Ten moteris tvirtino radusi nuostabių, įdomių, nestandartinių žmonių bendruomenę – gerbiančių vienas kito darbą.

Crazy Queen čia pat paragino vis dar nedrįstančius žengti pirmo žingsnio cosplayerius: „Ženkit pirmą žingsnį – palaikysime kiekvieną jūsų išėjimą į sceną. Mes visi plosime ir džiaugsimės, kad dar vienas žmogus atėjo į šį įdomų gyvenimą. Tikrai Lietuvoje kol kas tai neįprasta, bet svarbiausia – čia žmonės kuria kostiumus savo rankomis ir tuo mėgaujasi.“ 

Personažas – antras tavo „aš“ 

Labai gerai, kai darbas veža, sako lietuviškos cosplay kultūros atstovė. 

„Tačiau kartais norisi bum. To nekasdieniškumo: kažkas pabėga į kalnus, kažkas užsiima triatlonu, kažkas skrodžia bangas – ar ant lentos, ar jachta, ar parasparniais. Aš siuvu. Ir mėgstu pasakas. Ir komiksus. Ir filmus. Ir įsikūnyti į vaidmenį. Pabūti tiesiog kitu personažu – mes tiek daug visko turime! Man ši veikla įdomi galbūt todėl, kad iki šiol nepamiršau, ką reiškia būti vaiku. Ir tam vaikui kartais reikia duoti laisvę, kad jis nenurautų stogo“, – svarstė cosplay karalienė. 

Kalbėdama apie personažo pasirinkimą, cosplayerė minėjo, kad svarbiausias veiksnys šiuo atveju – noras susitapatinti su savo herojais.

„Man asmeniškai svarbu, kad herojus, kurį pasirenku, turėtų ką nors, ką turiu aš. Vargu ar suvaidinčiau gerąją fėją, – juokėsi Crazy Queen. – Tai turi būti man artima. Noriu, kad atrodyčiau su kostiumu gerai, vadinasi, itin lieknos nendrelės liks mano kostiumų užribyje. Dabar galvoje turiu tris aiškiai apibrėžtus personažus, kuriuos, žinau, kad darysiu.“ 

Apie kūrybinį cosplayerio procesą moteris papasakojo prisimindama savo pirmojo kostiumo kūrimą: „Parvažiuodavau po darbo namo, atsisėsdavau prie stalo ir nuo jo atsikeldavau ketvirtą valandą ryto. Pamiegodavau iki septynių, važiuodavau į darbą, ir taip dvi savaites. Kerpama, siuvama, dėliojama, prisiuvama, derinama, kažko trūksta – nuleki, nusiperki, vėl sėdi. Taip tas kūrybinis procesas ir vyksta.“ 

Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka
Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Kostiumas – kaip vyšnaitė ant torto

Apie tai, kaip atlaiko nepatenkintų ar pagaliau suaugti liepiančių aplinkinių replikas, moteris kalbėjo paprastai: „Mielieji, reaguokit kaip norit, man tai netrukdo, aš vis tiek tuo mėgaujuosi. Ir jaunimui dažnai tokiais atvejais patariu: mielieji, tai yra veikla, kurioje tik nuo jūsų pačių priklauso jūsų rezultatas. Jeigu jūs nepadarysite, tai jūs ir būsite nepadarę.“ 

Cosplay kultūra glaudžiai susijusi su videožaidimais, ir čia Crazy Queen panoro sugriauti mitą, esą kompiuteriniais žaidimais užsiima tik paaugliai. „Iš pradžių galbūt. Toliau tai – rimtas dalykas. Turiu namie du geimerius, ir mano požiūris į mano dukrą buvo toks: žaidi žaidimus, tave tai veža? Ok. Neužmiršk pavalgyti ir retkarčiais išeiti pasivaikščioti. Tam mums padėdavo šuo. Kitas dalykas: miela dukra, aš žiauriai džiaugiuosi, kad tu žaidi žaidimus, ir laukiu, kada išeisi į tarptautinį lygį, – pasakojo cosplayerė. – Aš irgi anksčiau galvojau, kad žaisti žaidimus – tik laiko švaistymas. Ne. Tai vysto strateginį mąstymą.“ 

Svajonių personažas – vyšnaitė ant torto, moters manymu, jos gyvenime jau yra: ta vyšnia – tai jos įkūnyta Žemaitė, jai nuostabiausias emocine prasme kostiumas. 

„Manau, kiekvienas cosplayeris gali užsivilkti tą vyšnaitę – labiausiai pasisekusį kostiumą. Tačiau aš vyšnios nenoriu. Juk kaip su jomis būna: sportininkai, pasiekę savo vyšnias, tyliai išeina. Cosplay pasaulyje aš būsiu nors ir vežimėlyje – o, kiek jame gali būti personažų!“ – kvatojosi Crazy Queen.

Iš kur atsirado „cosplay“? 

  • Cosplay – populiariosios kultūros reiškinys, pradėjęs plisti iš Japonijos XX a. pabaigoje, žmonėms persirengiant ir dėvint mėgstamų herojų iš filmų, videožaidimų, komiksų, fantastinės literatūros, japonų manga ir anime žanrų kūrinių kostiumus.

  • Terminą cosplay įvedė japonų žurnalistas Nobuyuki Takahashi 1984 m., Los Andžele dalyvaudamas konvencijoje „Fiction World Science 1984 Worldcon“. Tai dviejų žodžių kontaminacija: costume („kostiumas“), japoniškai tariamo kosutiumu, ir prie jo pirmųjų dviejų morų pridėto žodžio play („žaisti“).

  • Auksinis mokslinės fantastikos amžius, trukęs nuo 1930-ųjų iki 1960-ųjų, taip pat mokslo technologijų pažanga paskatino sklisti futuristines literatūros kūrinių idėjas. Dėl šių procesų radosi naujų literatūros žanrų, pavyzdžiui, fantasy ar stimpankas. Šių žanrų gerbėjai pradėjo persirenginėti mėgstamų kūrinių stilistiką mėgdžiojančiais kostiumais.

  • 1960 m. JAV ėmė formuotis atskiros gerbėjų grupės, gaminančios ir vilkinčios mokslinės fantastikos herojų kostiumus. Esminiu cosplayerių judėjimo katalizatoriumi tapo festivaliai, dedikuoti amerikietiškų komiksų kultūrai.

  • 1970 m. San Diege įvyko pirmasis „Comic-Con“, tapęs pagrindiniu cosplay kultūros judėjimo renginiu pasaulyje ir paskatinęs rastis panašius festivalius. Pirmajame „Comic-Cone“ 1970-aisiais dalyvavo 145 žmonės, po dešimties metų – jau 6 tūkst., dar vėliau šis skaičius ūgtelėjo iki šimtų tūkstančių.

  • Keičiantis populiariajai kultūrai, keitėsi ir cosplay tendencijos. 1970–1980 m. cosplay variklis buvo komiksai, 1980–1990 m. – kino filmai, 2000-aisiais cosplayeriai ėmė semtis įkvėpimo iš videožaidimų.

  • Pagrindinis cosplayerio atributas – kostiumas ir įsikūnijimas į personažą. Cosplay atstovas kostiumą paprastai gaminasi pats iš įvairių medžiagų, tačiau kostiumų galima ir išsinuomoti. Naudojami ir papildomi aksesuarai: perukai, makiažas, kontaktiniai lęšiai, laikinos tatuiruotės. Daugeliui personažų svarbiu atributu tampa jų ginklai.

  • Cosplay konkursai, renginiai Lietuvoje vyksta anime švenčių metu, japonų kultūros festivalio proga, antrą kartą šiemet surengtas kultinis populiariosios kultūros renginys „Comic Con Baltics“.

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Kostas Kajėnas, Jurgita Jačėnaitė.