EPA nuotrauka.

Straipsnis skelbtas rugsėjo mėnesio „Artumos” numeryje.

Dažnai mums atrodo, kad ekologija neturi nieko bendro su tikėjimu. Ogi ne! Popiežius Pranciškus savo enciklikoje Laudato si’ paprastai ir aiškiai mums primena, kad tas pats Kūrėjas sukūrė ir žmones, ir gamtą. Dievas rūpinasi ir žvirbliais, ir laukų lelijomis; tai kaip mes, sekdami Jėzų, galime nesirūpinti gamta?

Neįmanomas tikras rūpestis dėl gamtos, jei nesvarbus žmogus, ir atvirkščiai. Ar suvokiame, kad mūsų, Šiaurės pusrutulio gyventojų, geras gyvenimas ir visko apsčiai turėjimas dažnai yra vargingiausių žmonijos gyventojų sąskaita? Iškasenų gavyba jau seniai žaloja ir nuodija gamtą. Kažkur Rytuose vakariečių gamyklos gamina pigesnes prekes, tačiau išnaudoja žmones ir teršia gamtą, nes ten nėra tokių griežtų įstatymų. Didelės žvejybos įmonės savo galingais tinklais išgaudo vandenynų žuvis, kurių nebelieka kukliems pajūrio žvejams. Ir galiausiai klimato kaita smogia tiems, kurių žemės ir taip be perstojo alinamos sausros. Galima daug rašyti, bet geriau perskaitykite encikliką (išleido Katalikų interneto tarnyba; ją galima rasti internete eis.katalikai.lt).

Siūlome kelis paprastus patarimus, kaip gyventi didesnėje vienybėje su kūrinija. Tai tik išplėstas Laudato si211 skyrelis: „Jei žmogus, nors jo ekonominės sąlygos ir leidžia jam daugiau vartoti bei išleisti pinigų, užuot įjungęs šildymą šilčiau apsirengia, vadinasi, jis jau persiėmė palankiais aplinkos apsaugai įsitikinimais ir jausenomis. Labai kilnu rūpintis kūrinija nedideliais kasdieniais veiksmais“...

Pexels.com nuotrauka

Pirmiausia mažinkime vartotojiškumą

Pirkime tik reikalingus ir patvarius daiktus, kuriuos naudosime ne vieną kartą. Prieš pirkdami, gerai pagalvokime, ar tikrai to reikia. Nepirkime naujų daiktų, jei senieji dar tinkami naudoti. Sugedusius taisykime ar perdarykime. Paprasčiausias pavyzdys – iš senų, nebetinkamų paklodžių ar staltiesių pasiūti pašluosčių ar virtuvinių rankšluosčių.

Nesivaikykime madų, nepirkime drabužių vienam sezonui. (Dabar madingiau būti stilingam, o ne apsirengusiam pagal paskutinį mados klyksmą.) Rinkimės kuo natūralesnes medžiagas. Juk, šiurkščiai apibendrinant, beveik visa sintetika yra plastikas. Ir dar neperdirbamas.

Kompiuterį, telefonus ir kitus technikos prietaisus keiskime tik tada, kai tikrai nebeveikia ir taisyti pernelyg sudėtinga, o ne dėl to, kad jau atsirado naujesnė, galingesnė versija... Nepamirškime, kad jutiklinių ekranų gamybai naudojami reti metalai, šiuo metu išgaunami Afrikoje išnaudojant žmones (ir vaikus), teršiant gamtą. Dėl jų kyla konfliktai ir karai. Deja, nė viena juos naudojanti įmonė negali įrodyti, kad įsigijo teisingu būdu.

Siekime taikos, nes karas visais laikais buvo labai didelė ir sunki ekologinė katastrofa. Tai puikiai įrodo medžių išnaikinimas per Jeruzalės apgultį 70 m. po Kr. – medžių ten nėra iki šiol.

Atsakingai rūšiuokime šiukšles

Nepatingėkime skirstyti šiukšles ir pasidomėti, kaip geriau tai daryti, kad kuo mažiau išsimestų neperdirbtų. Išvežkime didžiagabarites šiukšles, šiferį, padangas, tepalus bei kitas pavojingas medžiagas į specialias aikšteles. Miškas ir pakelės tam tikrai netinka. Elektros prietaisus, baterijas atiduokime perdirbti. Pasenusius vaistus – į vaistines.

Kiek įmanoma mažiau naudokime plastikinių maišelių, pakuočių, vienkartinių indų, servetėlių ir pan.

Negerkime kavos iš vienkartinių puodelių! Nebent tolimoje kelionėje ar didžiuliame renginyje, kur naudoti daugkartinius indus būtų pernelyg sudėtinga. Popieriniai vienkartiniai indai nėra išeitis, nes gamybos ir perdirbimo požiūriu – jie dar mažiau ekologiški nei plastikiniai. Plastiko gamybai reikia daug mažiau elektros ir vandens, o popierius „ekologiškesnis“ tik dėl to, kad savaime suyra...

Taupykime popierių. Spausdinkime ant antrosios lapo pusės. Neišmeskime didesnių popieriaus skiaučių ar baltų paraščių – jas galima susikarpyti patogiu formatu ir naudoti kaip užrašų lapelius.

Raul Petri/unsplash.com nuotrauka

Taupykime gamtos išteklius

Išjunkime nenaudojamus šviestuvus ir elektros prietaisus. Be reikalo neapšvieskime namų fasadų, kiemų ir kelių. Naktį gyvūnams irgi norisi miego arba lengviau orientuotis natūralioje tamsoje.

Nebijokime rankų darbo. Ar tikrai 10 metrų gyvatvorei apkirpti reikia elektrinių žirklių? Ar tikrai blynų tešlos neįmanoma išplakti rankomis? 

Pastaba seneliams bei vaikų neturintiems dėdėms ir tetoms: nepirkite vaikams elektroninių žaislų. Kiek mačiau, visur jie stovi apdulkėję. Tegul geriau seneliai įrengia žaislinių mašinėlių remonto dirbtuves, o močiutės – lėlių drabužių ateljė...

Stenkimės pirkti vietines prekes, ypač maistą, iš kuo artimesnių gyvenamajai vietai rajonų (taip mažinsime transporto taršą ir skatinsime vietinį verslą). Kasdienai rinkimės sezoninį maistą. Visa egzotika ar nesezoniniai maisto produktai (pvz., braškės sausį) atvežami iš tolimų kraštų arba auginama šildomuose šiltnamiuose naudojant labai daug trąšų.

Pasirūpinkime, kad namas būtų kuo labiau apšiltintas, o technika – taupanti energiją. Statant naują namą, lengva įsirengti visokių taupančių dalykų: saulės kolektorius, lietaus ar skalbyklės vandens panaudojimą klozetui ir pan. Lietuvos klimatas toks, kad dar galima išgyventi be kondicionieriaus. O jei neįmanoma, vadinasi, namo termoizoliacija kiaura, projektas prastas arba statybininkai paliko broko.

Nedeginkime šiukšlių! Net naktį paslapčiomis – kaimynai vis tiek užuodžia ir nemiega.

Taupykime vandenį. Valydamiesi dantis arba muiluota kempine trindami lėkštes, užsukime čiaupą. Tik išskirtiniais atvejais pirkime vandenį plastikiniuose buteliuose – beveik visoje Lietuvoje vandens iš čiaupo kokybė labai gera. Augalams laistyti rinkime lietaus vandenį. Skalbkime ir indus plaukime tik visiškai pripildę skalbyklę, indaplovę. Jei nepilnos, paprasčiausiai palaukime arba išskalbkime ar išplaukime rankomis.

Susitvarkykime vietinę kanalizaciją ir neleiskime jos į upes ar lietaus kanalizaciją. Žvejai baisių dalykų pasakoja...

Unsplash.com nuotrauka

Nepiktnaudžiaukime chemija

Kiek įmanoma mažiau naudokime buitinės chemijos, ją keiskime natūraliomis medžiagomis – actu, soda, druska. Arba tiesiog nepatingėkime daugiau pašveisti rankomis.

Naudokime kuo mažiau kosmetikos. Kiek chemijos išplaunama kas dvi–keturias savaites dažant plaukus. Arba kiek naudojama įvairiausių skirtingų priemonių (visos jos plastikinėse pakuotėse) kasdieniam makiažui ryte užsitepti, o vakare nusivalyti. Rinkimės tik tikrai reikalingas ir natūralias priemones. Nebijokime senti! Beje, tai labai ekologiškas procesas.

Nepiktnaudžiaukime vaistais ir cheminiais papildais. Deja, inkstai ir nuotekų valymo įrenginiai tos chemijos iki galo neišvalo.

Sode, darže ir net prižiūrint kambarinius augalus nepiktnaudžiaukime cheminėmis trąšomis ir pesticidais. Kiek tik įmanoma, juos keiskime natūraliais. Pastaba ūkininkams – laukus tręškite mėšlu ir srutomis tik tinkamu metu, pagal Žemės ūkio ministerijos nurodymus. Ir taip, kad neužterštų vandens telkinių.

unsplash.com nuotrauka

Nevažiuokime po vieną

Taupiai vairuokime. Neviršykime greičio, „neraukime“ iš vietos. Prižiūrėkime automobilį, kad iš jo netekėtų visokie skysčiai. Neplaukime automobilio gamtoje. Nelakstykime su keturračias, motociklais ar visureigiais po bekeles. Taip pat ir vandens motociklais. Visokios automobilių ir panašių mechaninių priemonių lenktynės, neišskiriant nė „Formulės“ ar Dakaro ralio, deja, bjauriai teršia aplinką.

Kur tik įmanoma, vaikščiokime pėsčiomis, važiuokime dviračiu ar viešuoju transportu. Jei per sudėtinga, pasistenkime nevažiuoti po vieną. Gal netoli gyvena bendradarbis ir galima važiuoti kartu, o gal kaimynas dirba pakeliui?

Saugokimės ne tik į kelią iššokančių briedžių, bet ir ežiukų bei varlių.

Unsplash.com nuotrauka

Palikime natūralią gamtą

Netriukšmaukime gamtoje! Nedeginkime žolės! Ilsėdamiesi gamtoje, surinkime ne tik savo, bet ir kitų paliktas šiukšles.

Per daug nesikiškime į gamtos gyvenimą. Nelesinkime balandžių ir gulbių. Per daug visko nesutvarkykime: nepjaukime vejos per dažnai, neiškirskime visų krūmynų ar medžių, ten juk kažkas irgi gyvena. Leiskime gyvūnams gyventi savo gyvenimą. Nelįskime prie lizdų ir jauniklių. Palikime ramybėje šikšnosparnius. Išimtis – namuose apsigyvenusios pelės, žiurkės ir tarakonai bei invaziniai gyvūnai.

Atsakingai elkimės su įsigytais naminiais gyvūnėliais. Jei jau įsigijai, laikyk, kol nustips. Jei negali, nuvežk į gyvūnų globos draugiją. Negalima jų išmesti gamtoje, kad ir kokie būtų, net jei ir manysi, kad vis tiek iš šalčio nustips. Nebūtinai taip nutinka. Neįvežkime ir nepirkime egzotinių augalų. Jau pakankamai turime invazinių, Lietuvos gamtą naikinančių augalų. Taip pat labai didelė rizika su žemėmis įsivežti įvairių kenkėjų, kurie čia neturės natūralių priešininkų (pvz., Luzitanijos šliužai; paklauskit Palemono gyventojų, ką apie juos mano).

Ir ypatingai pamaldiems

Be reikalo nedeginkime parafininių žvakių. Dabar bažnyčiose plintantys žvakių padėklai yra tikros nuodų gamyklos. Negana to, kad išdegina deguonį, dar skleidžia nuodingas degančio parafino medžiagas. Jei jau labai reikia tokio ženklais rodomo pamaldumo, pasimokykime iš brolių ortodoksų. Kažkaip jie sugeba išsiversti su tikro vaško žvakelėmis.

Tai tik keletas minčių. Jei visur matysime savo Kūrėjo atspaudą, jausimės artimai susiję su aplinka; net ir į mažiausius kūrinius žvelgsime kaip į savo brolius, atrasime dar daugiau būdų darniai sugyventi.

Artuma logotipas