Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Spaudos konferencijos dalyviai. Iš kairės: prodiuseris Žilvinas Naujokas, scenarijaus autorius Benas Yorkas Jonesas, režisierius Marius Markevičius, romano „Tarp pilkų debesų“ autorė Rūta Šepetys, aktorė Lisa Loven Kongsli. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

Didžiuosius kino ekranus pasiekė pirmosios vieno laukiamiausių rudens filmų – režisieriaus Mariaus Markevičiaus „Tarp pilkų debesų“ – išankstinės premjeros. Tai brangiausias, masiškiausias ir didžiausias iki šiol lietuviškas filmas. Pirmieji progą jį pamatyti turėjo gyvieji pasakojamos istorijos liudininkai – tremtį patyrę ir ją išgyvenę žmonės, „Misija Sibiras“ dalyviai ir garbūs visuomenės veikėjai. Po pirmojo seanso emocijų salėje netrūko. Kaip filmui skirtoje spaudos konferencijoje pasakojo jo kūrėjų komanda, sėdėti šalia šių žmonių, žiūrinčių šį filmą, buvo emociškai sudėtinga. Po peržiūros buvo tyla ir daug jausmų, prisipažino Los Andžele gyvenantis lietuvių kilmės režisierius M. Markevičius.

Sukurti „Tarp pilkų debesų“ pagal JAV gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys bestselerį (Between Shades of Grey, 2011 m.), kurio gerbėjai pasklidę plačiai pasaulyje, užtruko daugiau kaip 5,5 metų. Filmo biudžetas tarp lietuviškų filmų – irgi neeilinis – daugiau kaip 4,5 mln. eurų. Pasak prodiuserio Žilvino Naujoko, šis darbas – tai bendra JAV, Lietuvos, Jungtinės Karalystės koprodukcija, finansavimo šaltiniai – daugiausia privatūs šaltiniai, taip pat filmą parėmė Lietuvos kino centras, pasinaudota ir lengvatomis.

Filmo, pasakojančio skausmingą 1941-ųjų lietuvių trėmimų istoriją, režisierius M. Markevičius teigė, kad visa istorija buvo romane, tik reikėjo ją suspausti iki beveik poros valandų filmo. „Man buvo svarbu ne tik atskleisti skausmingą ir autentišką istoriją, bet ir išlaikyti viltį bei meilę, kurie tiekia vilties išgyventi. Knyga tai labai gražiai parodo, – sakė jis. – Filmo pabaigoje personažai tampa Lietuvos istorijos vilties simboliu.“

„Tarp pilkų debesų“ kino ekranuose jau nuo spalio 12 dienos bus galima pamatyti originalo kalba, t. y. angliškai su rusų kalbos (su akcentais) intarpais, arba aktorių dubliuotą lietuviškai su rusiškais intarpais.

Ž. Naujokas teigė, kad nuo pat pradžių nebuvo abejonių kurti filmą anglų kalba – nes R. Šepetys knyga parašyta angliškai ir išleista JAV. „Mums galimybę davė būtent angliška knyga, angliškas scenarijus, angliškai kalbantys aktoriai, tarptautinė komanda“, – sakė jis.

Filmo kūrėjų nuomone, anglų kalba dabartiniais laikais suprantama didžiojoje pasaulio dalyje. Taip pat kino kūrėjai tikisi, kad būtent originali, angliška, filmo versija padės išplėsti auditoriją, pritraukti daugiau jaunimo, kuriems galbūt nei R. Šepetys knyga, nei istoriniai dalykai nėra žinomi.

O dubliuota lietuviškai versija skirta labiau vyresnei auditorijai.

„Filmas sukurtas toks, kurį turi pamatyti visi žmonės. Ir jie norės jį pamatyti – dėl savo istorijos, dėl savo pažįstamų istorijos“, – kalbėjo Ž. Naujokas.

Jo tikinimu, „Tarp pilkų debesų“ unikalus savo auditorija, kuri yra labai plati. „Šio filmo auditorija yra visas pasaulis“, – pridūrė režisierius M. Markevičius. Anot jo, tai tarptautinis filmas, kalbantis labai universaliai.

Filmo kūrėjai minėjo, kad nuo kitų metų pradžios šis darbas pasieks mažiausiai dešimt JAV miestų (Niujorką, Čikagą, Los Andželą, Torontą), tas vietas, kuriose yra didelės lietuvių bendruomenės. Nes, atkreipė dėmesį režisierius, daugybė žmonių tiesiog nežino Lietuvos tremčių istorijos tarpsnio, ir jam buvo svarbu apie tai paskleisti žinią kuo plačiau.

Tam pritarė ir romano, „The New York Times“ bestselerio, autorė R. Šepetys. Ji tikino esanti šokiruota, kiek mažai žmonių žino Lietuvos istoriją ir apskritai apie komunistinio režimo aukas. „Istorijos žinojimas padeda žmonėms, šeimoms, šalims gyvuoti darniau. Jeigu mes suvokiame vieni kitų istorijas, motyvaciją, tai mums padeda puoselėti tarpusavio supratimą“, – įsitikinusi ji.

Kalbėdama apie emocijas, užplūdusias pamačius knygos ekranizaciją, R. Šepetys sakė pajutusi atsakomybės jausmą. „Ir tą patį jaučiau rašydama šį kūrinį. Siekiau ne tik atskleisti svarbią Lietuvos istorijos dalį, bet ir tai padaryti autentiškai, – dalijosi mintimis. – Kai pamačiau filmą, jaučiausi tokia sujaudinta. Manau, jis geresnis už mano knygą, nes ji pasakoja vienokią istoriją, bet sėdėdama kino salėje šalia šios istorinės tiesos liudininkų suvokiau, kad filmas viską nušvietė kur kas plačiau, išryškindamas charakterių įvairialypumą. Žiūrėdama jutau tą nepaprastą mūsų visų bendro darbo rezultatą.“

Scenarijaus autorius Benas Yorkas Jonesas teigė, kad jam visų pirma buvo svarbu atskleisti R. Šepetys knygos dvasią: „Norėjau, kad ši istorija apie šį istorijos tarpsnį kalbėtų objektyviai, būdama tokia, kokia ji yra iš tikrųjų.“

Vieną pagrindinių vaidmenų filme atlikusi aktorė Lisa Loven Kongsli minėjo, kad šis vaidmuo jai buvo sudėtingas ir psichologiškai, ir emociškai. „Tekstą perskaičiau prieš metus iki pradedant filmuoti. Ir ši istorija gyveno su manimi visus tuos metus. Visi tie charakteriai, – sakė ji. – Man buvo sudėtinga įsigyventi į savo personažę ir daryti tai, ką turėjau daryti. Su šiuo charakteriu perėjau per labai daug ką, tai buvo labai intensyvu. Šis vaidmuo man asmeniškai išties labai svarbus.“

Filmo anonsas: