EPA nuotrauka

Vienas iš įdomiausių dalykų Vyskupų sinode praėjusią savaitę – mažų vyskupų grupelių diskusijos apie skaitmeninio pasaulio, kuriame XXI amžiaus jaunuoliai praleidžia daug laiko, naudą ir žalą, rašo amerikiečių katalikiško portalo „Crux“ vyr. redaktorius, vatikanistas Johnas Allenas.

Vakar pristatytame Vyskupų sinodo dokumente į skaitmeninę erdvę žvelgiama kaip į jaunų žmonių gyvenimo faktą, prie kurio Bažnyčia turi prisitaikyti. Pirmosios pasisakiusios anglakalbės grupelės internetą traktavo iš gerosios pusės, sakydamos, kad naujosios technologijos „atveria galimybes su interneto pagalba siekti išsilavinimo, naujų galimybių keistis informacija, idėjomis, vertybėmis ir bendrais interesais, kurie turi potencialo suvienyti žmones gyvenančius toli vienas nuo kito, kaip niekad iki šiol“

Kai kurios grupelės pasirinko kiek kitokį požiūrį. Joms interneto atnešti gyvenimo būdo pasikeitimai neatrodo vienareikšmiškai pozityvūs, tad Bažnyčia turėtų aiškiai kalbėti tiek apie skaitmeninės erdvės riziką, tiek apie privalumus.

Vokiškai kalbantys vyskupai šį klausimą priėmė tiesiausiai – nurodydami įvairius būdus, kuriais skaitmeninis pasaulis gali sugundyti jaunus žmones moraliai destruktyviais pasirinkimais, pavyzdžiui, panirti į pornografiją ar smurtinius vaizdus.

„Mums nėra žinomos ilgalaikio nuolatinio skaitmeninių technologijų naudojimo pasekmės. Reiktų atidžiai atsižvelgti į tai, ką medikai vadina „skaitmenine demencija“, naujomis priklausomybėmis, taip pat į negebėjimą susikaupti, mažėjantį gebėjimą skaityti sudėtingus tekstus, santykių mezgimo įgūdžių praradimą ir panašius dalykus.“

Anglakalbių vyskupų grupelė taip pat atkreipė dėmesį į jaunų žmonių išnaudojimą internete, „į kurį įeina jų duomenų pasisavinimas ir platinimas, tapatybės vagystės ir įvairios internete vykdomos apgavystės“. Trečioji angliškai kalbanti grupė išskyrė dar vieną galimą virtualaus pasaulio trūkumą – pavojų, kad aktyvumas internete sustiprina žmonių išankstinius nusistatymus, užuot paskatinęs juos apsvarstyti.

Ketvirtoji angliškai kalbanti vyskupų grupė išreiškė nerimą, kad užsidarymas skaitmeniniame pasaulyje sukūrė tam tikrą „skaitmeninę migraciją“, jos esmė yra pabėgimas iš pasaulio, kuriame egzistuoja šeima, kultūrinės ir religinės vertybės, į pasaulį, kuriame svarbus tik privatumas ir savo paties tapatybės išradinėjimas. „Kaip migrantai jaučiasi išrauti iš savo dvasinių namų, taip jauni žmonės Vakarų pasaulyje susiduria su panašiu šaknų praradimu, nors fiziškai jie lieka toje pačioje vietoje.“

Pasak J. Alleno, ne tiek svarbu, ar vyskupai diskusijose pateikė reikalingus Bažnyčiai atsakymus, svarbiausia, jog užduodami geri klausimai. Šiandien jaunuoliai virtualiame pasaulyje praleidžia neįtikėtinai daug laiko, ir jokia jų gyvenimus veikiančių jėgų analizė nebūtų reikšminga, jei neaptartų teigiamų ir neigiamų šių patirčių aspektų.

Parengė Augminas Petronis