Buto šokio teatro „Okarukas“ pasirodymo „Dolls“ fragmentas.

Ar geram menui gimti visada reikalinga trauma? Kokią įtaką vaikystėje patirtos traumos daro mūsų gyvenimui? Kaip traumos veikia mūsų kultūrą? Kodėl nenorime pastebėti dramblio dydžio traumos mūsų visuomenėje? Apie tai pasikalbėti kviečia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“. 

Menas gali kilti iš traumos ir gali pats būti jos priežastimi. „Menas iš esmės traumuoja žmones. Menas ir kultūra traumuoja juos ta prasme, kad jie nebegali gyventi normaliai – jų kasdienybė tampa nykuma. Žmonėms pateikiami kažkokie idealai, nuo kurių jų kasdienybė pasidaro dar nykesnė: man atrodo, kad tai yra didelė problema“, – svarsto meno aktyvistas, pedagogas Redas Diržys.

Aktorius Giedrius Savickas pasakoja, kad trauma jam atrodo buvimas menininku – todėl, kad tokį kelią pasirinkę žmonės nuolat turi stengtis visiems patikti. „Salėje sėdi septyni šimtai žmonių, ir tu turi jiems patikti – toks tavo tikslas. Aš neturiu tikslų perduoti žinią, kad pasaulis pasidarytų geresnis, nenoriu kiekvieną žmogų priversti susimąstyti, kad jis kažką ne taip daro. Visi mes, menininkai, kurie piešiame, vaidiname, dar kažką darome dėl to, kad turime patikti – o tai yra didžiulė trauma“, – teigia jis.

Psichoterapeutas Rimantas Kočiūnas pripažįsta, kad menas, literatūra, poezija dažniausiai negimsta iš sotaus ir gero gyvenimo. „Greičiau tame yra kažkokios kančios, gilesnių išgyvenimų. Man sunku pasakyti, kad tai būtinai susiję su kažkokiomis traumomis, bet, sakyčiau, su kažkokia kitokia vidine psichikos struktūra. Galbūt galime kalbėti apie didesnį jautrumą, didesnį pagavumą įvairiems įspūdžiams. Nejautrus, nepagavus žmogus vargu ar galėtų kurti meną kokiu nors pavidalu“, – pastebi jis.

Vienokios ar kitokios traumos pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime, bet ar galime jomis aiškinti tolesnes savo sėkmes ar nesėkmes? „Lengva paaiškinti daugybę dalykų, kurie tau ar man atsitiko, nes kažkas traumavo – sovietai, tėvai, kolegos, darbdaviai, studentai, bet kas. Tačiau nors taip aiškinti iš principo labai lengva iš esmės viską, kita vertus, ar iš tikrųjų tai nors ką paaiškina?“ – kelia klausimą filosofė Nida Vasiliauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, feministė Margarita Jankauskaitė atkreipia dėmesį, kad traumų priežastimi gali būti ir kultūrinis seksizmas. „Tai iš esmės yra toks reiškinys, su kuriuo mes visi užaugome: kalbu tiek apie vyrus, tiek apie moteris“, – aiškina ji ir apgailestauja, kad mūsų visuomenėje dažnai dar bijoma apie tai kalbėti. 

Laidoje taip pat dalyvauja osteopatas Almantas Viruišis, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė, režisierius Algimantas Maceina, žiniasklaidos ir interneto psichologas, Vilniaus universiteto dėstytojas Antanas Kairys.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – sekmadienį 16 val. per „LRT Plius“.