Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka

MO muziejus – vilniečių ir visų miesto svečių naujoji gero laisvalaikio vieta – atidarytas. Nuo spalio 18 dienos MO kviečia užsukti lankytojus sales, sienas ir saugyklas užpildęs beveik 5 tūkstančių modernaus bei šiuolaikinio meno kūrinių kolekcija, kaupiama nuo 2008-ųjų. Mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įkurto muziejaus kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Bendra 226 autorių darbų kolekcijos vertė – 5 mln. eurų. 

Unikalios architektūros pastatas, projektuotas pasaulinės architektūros žvaigždės architekto Danielio Libeskindo įmonės „Studio Libeskind“ (MO muziejaus atidarymo proga rengiamas susitikimas su architektu), žavi daugybe atsiveriančių vaizdų ir žvelgiant iš apačios į viršų, ir iš viršaus – žemyn. Tokie netikėti peizažai yra šio pastato vizitinė kortelė. Pirmą ir antrą aukštus čia sujungia DNR spiralę primenantys laiptai, sukuriantys aliuziją į mokslo sritį – muziejaus steigėjai D. ir V. Butkai yra mokslininkai.

Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka

Atvirumas

3,7 tūkst. kvadratinių metrų erdvę užimantis MO pastatytas buvusioje „Lietuvos“ kino teatro vietoje per pusantrų metų. Jaučiantieji nostalgiją kadaise čia veikusiai legendinei „Lietuvai“ muziejuje ras apie tai bylojančių pėdsakų. 

„Pirmas pėdsakas – kino salė. Yra susitarimas su kino teatru „Pasaka“, kad čia bus rodomi kino filmai, – tvirtino V. Butkus. – O vizualus priminimas apie tai – skulptūrų parkelyje eksponuojamas išlikęs „Lietuvos“ pavadinimas, kabėjęs ant kino teatro sienos.“ 

Atviras, judrus, gyvastingas muziejus lankytojus atidarymo proga pasitinka keturių dienų menų maratonu, kurio programoje – per 70 koncertų, susitikimų, diskusijų ir edukacinių užsiėmimų. 

„MO muziejus yra atviras visiems. Norime, kad čia gerai laiką leistų kuo įvairesnė publika, todėl tokia plati mūsų atidarymo renginių programa“, – teigė MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. Pasak jos, šis muziejus sujungia tris pagrindines idėjas: vizualiojo meno paveldo, turiningo laisvalaikio ir privačios iniciatyvos. 

„Labai džiaugiamės, kad Vilnius vėl turi kultūrinę erdvę miesto centre, laukiančią visų miestiečių ir miesto svečių“, – sakė ji. 

Muziejuje veikia parduotuvė, kavinė, speciali salė, kurioje galima pamatyti keturių valandų trukmės videoprogramą, antrame aukšte – skaitykla su puse tūkstančio knygų apie meną, kurias savo nuožiūra atrinko ir suklasifikavo MO muziejaus steigėja D. Butkienė. Be meno, yra vienas skyrelis, skirtas Vilniui. 

Tarp kitų įdomių dalykų – ir projektas, suteikiantis galimybę pamatyti, kaip gimsta meno kūrinys – nuo pirmųjų potėpių baltoje drobėje iki pat pabaigos. O muziejaus saugykla įrengta taip, kad būtų patogi ir atlikti tyrimus menotyros specialistams, ir matyti, kas čia vyksta, muziejaus lankytojams.

Muziejus veikia savaitgalinio turizmo miesto grafiku – ne darbo diena yra antradienis.

Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka

Išskirtinumas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, jau apsilankiusi naujajame modernaus meno muziejuje drauge su jo kūrėjais, iniciatoriais, architektu D. Libeskindu ir apžiūrėjusi svarbiausią MO atidarymo renginių elementą – pirmąją parodą „Visas menas apie mus“, teigė, kad privačia iniciatyva atidaromas MO muziejus – išskirtinė šimtmečio dovana Lietuvai. Pasak Prezidentės, tai labai aiškus signalas, kad kultūra šalyje yra reikalinga ir vertinama, ši iniciatyva suteikė Lietuvai unikalią galimybę savo modernius menininkus pristatyti pasauliui. 

Valstybės vadovės teigimu, šalies menininkų darbus priglaudęs MO taps ne tik mūsų gyventojų ir jos svečių traukos centru, bet ir vieta, kurioje bus galima pažinti Lietuvos modernaus meno istoriją. Kartu tai geras paskatinimas Lietuvos kūrėjams.

„Šiuo muziejumi galėsime didžiuotis prieš visą pasaulį“, – minėjo Prezidentė. 

Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka

Intensyvumas

Pirmoji paroda „Visas menas – apie mus“ apima 60 metų Lietuvos meno laikotarpį. Jos kuratorės dailėtyrininkės Ramintos Jurėnaitės tikinimu, sukauptoje meno kolekcijoje slypi lobiai daugybei parodų, todėl pirmąją parodą rengti buvo išties sudėtinga. Išeities taškas, anot jos, buvo pati kolekcija ir pastarųjų 60 metų Lietuvos meno raidos permąstymas. 

Parodoje, R. Jurėnaitės žodžiais, ryškėja kelios esminės temos, atsikartojančios įvairių kartų menininkų kūryboje: visų pirma – esmės, universalumo paieškos, antra – gamtos abstrahavimas ir abstrakcija, trečia – ryški didžiųjų traumų ir mitų tema: karo, pokario išgyvenimai, holokausto atmintis, bendrosios egzistencinės dramos. Dar viena tema, būdinga visai 60 metų laikotarpio meno kolekcijai – praeinanti kasdienybė – ir visuomenės, ir asmeninė. Pastebima ir labai įdomi bei jaudinanti kontrolės visuomenėje ir savikontrolės praradimo linija. 

„Atsirinkti buvo sunku, gundė daugybė kitų kūrinių ir autorių, bet šį kartą rodomi 71-o autoriaus darbai, – sakė dailėtyrininkė R. Jurėnaitė. – Iš viso ekspozicijoje – 346 kūriniai. Norėjosi, kad žiūrovai jau pirmoje parodoje pajustų rinkinio intensyvumą.“ 

Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka

Ambicingumas

MO muziejaus steigėjas V. Butkus prisipažino, kad dešimtmetį fizinio pastato neturėjusio muziejaus projektą sekėsi įgyvendinti stebėtinai lengvai visų pirma profesionalios komandos dėka. 

Prisimindamas pačią pradžią, modernaus meno muziejaus kūrimą ir mecenatystės idealizmą, interviu Bernardinai.lt V. Butkus yra sakęs: „Visų pirma man visa tai yra iššūkis. Net ir šeimoje, kai suaugę vaikai išeina savo keliais, labai svarbu kažką veikti kartu. Tiek aš, tiek Danguolė esame ambicingi žmonės, tad mūsų siekis buvo susirasti įdomų ir vertingą užsiėmimą sau, o kartu nuveikti ką nors naudinga ir Lietuvai. Tai galėjo būti sportas ar muzika, bet lėmė tai, kad mūsų aplinkoje buvo nemažai menininkų, su kuriais diskutuodami sužinojome, kad čia yra daug problemų ir tikrai yra ką veikti.“ 

D. Butkienė jam antrindama teigė, kad juodu abu kaupdami kolekciją jau galvojo apie muziejų: „Matėme, kad mūsų muziejai gan nykūs, tušti, 2008 m. Nacionalinė dailės galerija dar buvo statoma. Pavažinėję po užsienį pastebėjome, kokios gyvos tos galerijos, muziejai, visur pilna vaikų. Lietuvoje irgi domimasi kultūra, teatrai pilni žmonių, daugybė muzikos ir kino festivalių. Mums kilo natūralus klausimas: kodėl toks didžiulis skirtumas, kodėl šiuolaikinė dailė tokia apleista? Šiuolaikinio meno centras labiau orientuojasi į elitinę meno gerbėjų grupę, tad norėjosi gyvos vietos, skirtos menui – panašios į „Tate“ Anglijoje ar MoMA Niujorke.“ 

Kalbėdami apie nusistovėjusias Lietuvos muziejų tradicijas, D. ir V. Butkai rutuliojantis MO radimosi idėjai akcentavo norintys jas laužyti. „Reikia pasakyti, kad maži muziejai jau darosi įdomesni už didžiuosius, o ir Nacionalinė dailės galerija labai stipriai progresuoja. Tradicijos tęstinumą suvoktume kaip pastangas netęsti blogo muziejaus tradicijų, žiūrėti moderniai, mokytis iš geriausių, pažangiausių pasaulio muziejų. Mūsų darbuotojos jau treti metai vyksta į tarptautines konferencijas „We are museums“ – „Mes esame muziejai“. Sugrįžusios pasakė, kad nieko naujo jau nebesužino, dabar tiesiog reikia įgyvendinti idėjas“, – minėtame interviu Bernardinai.lt yra kalbėjusi D. Butkienė.