Jėzaus Draugijos Lietuvoje nuotrauka

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną apaštališkojoje nunciatūroje popiežius Pranciškus susitiko su Lietuvos ir Latvijos jėzuitais. „Atvyko Dievo žmogus, kuris mus supranta ir mes jį išgirdome. Kiekvienas sau paėmė tai, kas jam buvo svarbiausia, o ignaciškai sakant, ką Dievas norėjo, kad kiekvienas žmogus išgirstų“, – apie susitikimą su popiežiumi pasakoja jėzuitas kun. ALGIMANTAS GUDAITIS.

Kokie jūsų asmeniniai įspūdžiai iš jėzuitų uždaro susitikimo su popiežiumi?

Eidami susitikti pirmiausia galvojome apie jėzuitišką ryšį – jis jėzuitas, mes jėzuitai – broliškas ryšys iškart suteikia artumą. Sutinkame žmogų iš mūsų draugijos, kuris šiuo metu yra pašauktas vadovauti Bažnyčiai, ir su juo broliškai, artimai pasikalbame. Mes galime daug artimiau padaryti tai, ko kiti taip trokšta, pavyzdžiui, prie popiežiaus prisiliesti, pamatyti jo žvilgsnį. Tapome privilegijuoti, galėdami apie valandą laiko sėdėti kartu su popiežiumi, klausti, išgirsti jo atliepą, pasisveikinti, atsisveikinti. Šie žmogiški dalykai taip pat yra svarbūs.

Apie ką su popiežiumi kalbėjotės? Jūs uždavėte klausimus ar popiežius buvo paruošęs kalbą?

Buvo sekmadienis, daug nuveikta, po ilgos dienos popiežius tikrai buvo pavargęs. Iš visos kelionės man labiausiai įstrigo pirma popiežiaus mums pasakyta mintis: jis atsisėdo, pasižiūrėjo į mus ir sako: „ilga diena buvo, bet, manau, dėl Bažnyčios gerovės“. Man asmeniškai liko ši mintis: kai nuvargsti dėl Bažnyčios, dėl žmonių – džiaukis tuo.

Po to jis pridūrė, kad nebus paskaitos, kad galime užduoti klausimus.

Mūsų provincijolas Vidmantas Šimkūnas pristatė jėzuitų provinciją, kiek turime narių, kokie mūsų apaštaliniai darbai. Ir kaip visada popiežius Pranciškus savo sugebėjimu įžvelgti kas svarbiausia iš provincijolo kalbos pasigavo keletą žodžių ir juos atliepė. Pavyzdžiui, provincijolo rūpestį, kad jėzuitai per daug dirba, kad gali persitempti. Popiežius sakė „matau rūpestį“ ir priminė jėzuitiškas taisykles, kad turime daryti tikrai daug, bet atsiminti šv. Ignaco mintį – jei kas nors kitas gali tai padaryti, deleguokime, leiskime dirbti  kitiems, patys visko nedarykime.

Tokia ir buvo bendra pokalbio atmosfera, kas nors pateikia klausimą arba išgyvenimą iš vizito, o popiežius jam būdinga dvasine įžvalga tą mintį pakomentuoja.

Jėzaus Draugijos Lietuvoje nuotrauka

Kokios įžvalgos jums labiausiai įstrigo?

Vienas jėzuitas paklausė taip: jūs, popiežiau, sakote, eikite iš bažnyčių į pasaulį, bet ten juk tiek daug chaoso, kaip nebijoti? Popiežiaus atsakymas buvo gilus: jeigu į chaosą eisi vienas, bijok, bet jeigu esi siunčiamas bendruomenės ir jeigu esi su Viešpačiu – nebijok. Jis gražiai pridūrė, jog jėzuitiškam dvasingumui būdingas dvasių skyrimas: mes žinome apie įvairių dvasių veikimą, juk mes šiek tiek tas dvasias pažįstame. Kartais mums reikia eiti ir į pragarą, į chaosą, kad ten kovotume. Negali neiti, reikia eiti.

Vyskupas Sigitas Tamkevičius pasidžiaugė popiežiaus apsilankymu KGB kalėjimo kameroje, kur jis anksčiau kalėjo. Jis sakė: jei anais laikais būčiau žinojęs, kad kada nors šią kamerą aplankys popiežius Pranciškus, būtų buvę lengviau joje sėdėti. Popiežiaus atliepas buvo (turbūt jis tą mintį pakartojo ir kitu viešnagės metu) toks: svarbu neužmiršti to, kas patirta. Svarbu, kad atpažinome priešą – ar tai būtų fašizmas, ar komunizmas. Bet neužmirškime, jog šią akimirką pasaulyje vyksta tie patys dalykai, kartais jie daromi su labai švariomis baltomis rankom.

Ir galiausiai mane palietė popiežiaus sugebėjimas būti su mumis. Juk diena ilga, daug įvairiausių kalbų, susitikimų. Popiežius galėtų sakyti – pabuvom, pamatėm, eisiu ilsėtis. Bet ne, jei kas turi klausimą, prašom klausti. Jau jo tarnai ateina sakyti, kad laikas vakarienei ar praustis, o jis jiems – tuoj tuoj, ir toliau klausosi – jeigu nori, esu čia tam, kad išgirsčiau.

Jėzaus Draugijos Lietuvoje nuotrauka

Kaip manote, kokie šio vizito vaisiai – tiek jums asmeniškai, tiek visai Lietuvai?

Sekmadienį skaitinyje iš Izaijo knygos girdėsime – žmogus, per kurį Dievas daro savo darbą. Man asmeniškai atrodo, kad Lietuva tai jautė: žmogus kalba, ir mes jį suprantame. Dievas nori, kad darbas būtų atliktas per šį asmenį. Matosi popiežiaus noras prabilti į žmones jiems suprantama kalba. Detalės prakalbina žmogų: popiežius pasako trijų upių vardus apie jas teologiškai kažką pagilindamas, pamini krepšinio komandas. Per tas detales jis tampa mums artimas ir sakome: „jis mus pažįsta, jis mums atliepia“.

Galvodamas apie Lietuvą, iš vizito metu sutiktų žmonių jaučiau nuotaiką – buvo susikaupimo dienos, žmonės tai suprato, net tie, kurie galbūt yra abejingi tikėjimui ar nebūtinai šiam vizitui stipriai ruošėsi. Atrodo, kad žmonės šį apsilankymą priėmė su pagarba. Atvyko Dievo žmogus, kuris mus supranta ir mes jį išgirdome. Sakyčiau tai buvo dviejų dienų gilios rekolekcijos. Kiekvienas sau paėmė tai, kas jam buvo svarbiausia, o ignaciškai sakant, ką Dievas norėjo, kad kiekvienas žmogus išgirstų. Mintis, žodis, žvilgsnis. Dievui norint, kiekvienas išgirsta tai, kas jį sustiprina. Tai yra Dievo planas – per kiekvieną Bažnyčioje išrinktą popiežių Jis lanko savo tautą.

Šis popiežius, kaip ir dauguma tų, kurie tarnauja ir kažką dėl pasaulio bei Dievo daro, yra kuklus, nesistengia savęs kažkaip įtikinti „esu Dievo siųstas – klausykite manęs“. Tiesiog įžvalgiai, paprastai, jam Dievo duotomis dovanomis kalba pasauliui apie Dievą.

Jėzaus Draugijos Lietuvoje nuotrauka

Italijos jėzuitų žurnalas La Civiltà Cattolica paskelbė popiežiaus susitikimo su jėzuitais pokalbio tekstą. Jį anglų kalba galite skaityti čia.

Kaip rašo, Vatican News, popiežius jėzuitams sakė: „Jėzus nužengė į pragarus. Aš jums patariu nebijoti nužengti į žmonių pragarus. Kartais tai netgi reiškia eiti į velnio teritoriją. Tačiau reikia matyti žmogaus, visuomenės, sąžinės kančią, reikia nužengti į pragarus, prisiliesti prie žaizdų. Jei tu palieti žmonių žaizdas – palieti Kristaus žaizdas. Jėzuitas neturi to bijoti. Tai malonė, kurią jis gauna iš Viešpaties rankų. Tų atvirų žaizdų daug, ne tik praeityje ir ne tik Vilniuje“.