Nuotraukos autorius Gedmantas Kropis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Vakar Vilniaus rotušėje vyko pirmieji debatai tarp dviejų galimų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į prezidentus: Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko.

Debatai buvo skirti aptarti Lietuvos saugumo ir užsienio politikos klausimus, kurie yra vieni svarbiausių tiek dėl nuolatinės Rusijos grėsmės, tiek dėl to, kad požiūris į Rusiją ir sovietmetį išlieka viena pagrindinių skirčių tarp Lietuvos rinkėjų. Papildomos intrigos debatams teikė tai, kad Vygaudas Ušackas apkaltino TS-LKD lyderius nesąžiningu rinkimų organizavimu, neva pirminiai rinkimai organizuojami siekiant padėti jo konkurentei I. Šimonytei, vengiant sąžiningos politinės kovos ir rimtų diskusijų.

Visų debatų metu buvo labai ryškus sąmoningai ar nesąmoningai kandidatų pasirinktų kalbėjimo stilių skirtumas – V. Ušacko pasisakymai buvo emocingesni, jis gerokai dažniau savo poziciją paremdavo istoriniais argumentais (pavyzdžiui, kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Baltarusija priminė, kad esame LDK paveldėtojai), dažnai kartodavo, kad reikia turėti didelių ambicijų, tarsi stengdamasis sudaryti politiko-idealisto įvaizdį. I. Šimonytė panašių istorinių argumentų vengė, nekalbėjo apie dideles ambicijas ar idealus, dažniausiai savo nuomonę stengdavosi paremti praktinio pobūdžio argumentais. Jos pasirinktas įvaizdis  – praktiška, kiek technokratiška, ūkiška politikė. Žinoma, sunku pasakyti, ar šie skirtumai yra sąmoningai pasirinktos įvaizdžio kūrimo taktikos ar charakterio skirtumų pasėkmė, tačiau debatų metu šios kandidatų retorikos tendencijos buvo labai aiškiai pastebimos.

Klausimų, į kuriuos atsakydami kandidatai išreiškė panašias pozicijas buvo nemažai: abu sutiko, kad sprendimas didinti gynybos išlaidas yra pagrįstas, kad reikia laikytis atsargios politikos, įsileidžiant į Lietuvą Kinijos investicijas, abu teigė, kad nepalaikytų ES sankcijų Lenkijai, pasisakė prieš generolo Jono Noreikos atminimo lentos nukabinimą, abu sutiko, kad klimato kaitos problemas įmanoma spręsti tik esant viso pasaulio bendadarbiavimui, abu sakė, kad jei Dalai Lama atvyktų į Lietuvą, su juo susitiktų.

Nuotraukos autorius Gedmantas Kropis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Žinoma, tiems, kurie dar dvejoja kurį iš kandidatų palaikyti, svarbiausi klausimai, į kuriuos atsakant I. Šimonytės ir V. Ušacko nuomonės išsiskyrė. Pirmasis nuomonių išsiskyrimas atsirado dėl ES intervencinių pajėgų reikalingumo. V. Ušackas išreiškė nuomonę, kad Lietuvos interesas yra būti ES integracijos branduolyje, o I. Šimonytė liko skpetiška ir atsakė, kad Lietuvai reiktų rūpintis, kad ES nedubliuotų NATO funkcijų, nes būtent NATO yra Lietuvos saugumo garantas.

Skyrėsi kandidatų laikysena Rusijos atžvilgiu. V. Ušackas išreiškė nuomonę, kad Rusija nekelia realios karinės grėsmės Lietuvai. Anot V. Ušacko, svarbu palaikyti ryšį, norint išvengti nesusipratimų, kurie gali išvirsti į karinius konfliktus. V. Ušacko išsakytam požiūriui nepritrūko jam būdingo idealizmo – kol valdžioje V. Putinas santykių normalizavimas neįmanomas, bet jis nėra amžinas ir Lietuva turėtų stengtis, kad Rusija taptų demokratine šalimi.

I. Šimonytė priminė, kad 2016 metų JAV saugumo strategijoje aiškiai nurodyta, kad Rusija kelia grėsmę. Ji su šia pozicija sutinka ir jai pritaria. Nors esame suinteresuoti gerais santykiais su Rusija kaip kaimynine valstybe, anot I. Šimonytės, sunku šiuos santykius įsivaizduoti kitokius nei jie yra šiandien, nes Rusija laužo tarptautinės politikos normas ir įsipareigojimus, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso Lietuvos saugumas.

Aštriausiai nuomonės susikirto aptariant Lietuvos ir Baltarusijos santykių klausimus. V. Ušackas teigė, kad nėra prasmės bandyti sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybas, bet galima pasirūpinti jos saugumu, investuoti į ekonominių ryšių palaikymą. Jis iškėlė ambicingą tikslą neleisti Baltarusijai tapti Rusijos dalimi. I. Šimonytės nuomonė buvo kardinaliai priešinga. Ji sakė nemananti, kad Baltarusiją galima laikyti savarankiška šalimi. Pasak jos,  Astravo elektrinės statybas galime ir turime sustabdyti pasirūpindami, kad nebūtų jokios ekonominės logikos jas pratęsti.

Nuotraukos autorius Gedmantas Kropis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Bendras situacijos po pirmųjų debatų vertinimas: 1:0 Ingridos naudai. V. Ušackas, nors ir labai stengėsi atrodyti prezidentiškas ir orus, akivaizdžiai jaudinosi, jam pynėsi liežuvis (pavyzdžiui, kalbėdamas apie Kinijos investicijų rizikingumą: „Du milijonai buvo išleista, kad papirkti Bangladešo susisiekimo ministrą ir gauti Kinijai palankų kompaktą... Kontraktą!“). Nors tai ir smulkmenos, tačiau įvaizdis rinkimuose gali lemti nemažai, o gebėjimas aiškiai kalbėti ir užtikrintai atrodyti yra svarbi įvaizdžio dalis.

Be to, Ingridai Šimonytei pranašumą teikia kietesnė pozicija Rusijos atžvilgiu – TS-LKD rinkėjai ir partijos remėjai turbūt yra skeptiškiausiai į Rusiją žvelgianti rinkėjų grupė. Vygaudas Ušackas taip pat neišnaudojo mažai aptariamo savo pranašumo – jis nėra partijos elito kandidatas, anot jo paties, „eilinis partijos Vilniaus Senamiesčio skyriaus narys“. Aštresnis partijos linijos kritikavimas galėtų būti jo koziriu pritraukiant į savo pusę nusivylusius ar skeptiškai į partijos politiką žvelgiančius TS-LKD narius ir rėmėjus. Užuot tai daręs V. Ušackas pažerdavo tiradas apie tai, kad reikia turėti didelių ambicijų ir siekti aukštų tikslų.

Debatus organizavo naujienų agentūra BNS ir TS-LKD. I. Šimonytė ir V. Ušackas dalyvauja TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose. Partijos nariai ir kiti iš anksto užsiregistravę žmonės kandidatą galės rinkti lapkričio 3-4 dienomis.