Siuvinėtas dangus. Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka

Bažnytinio paveldo muziejus pristato elektroninį katalogą siuvinetasdangus.lt, įkvėptą muziejuje rengtos parodos „Siuvinėtas dangus“. Nors paroda jau baigėsi, išlieka galimybė susipažinti su įspūdingiausiais eksponatais. Atverkite langą į muziejaus saugyklose laikomus tekstilės kūrinius!

Rokoko dvasią geriausiai iliustruoja XVIII a. Prancūzijos (ypač Liono) audyklų raštuoti šilkiniai audiniai, kurių ornamentais ir spalvomis sekė ir siuvinėtojai. Išskirtinai šio stiliaus bruožai – šviesios pastelinės spalvos, besisukančios lengvų gėlių girliandos, įstrižai audinio vingiuojančios „upės“. XVIII a. III ketvirtyje pastebimas posūkis link klasikos: pamėgtos aiškios architektūrinės linijos, atsinaujino susidomėjimas antikiniais motyvais. Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka
Rokoko stiliaus siuviniams būdingi lengvi elegantiški ornamentai. Spalvotas šilkas siuvinėjamas lygiaisiais dygsniais, išgaunant tapybiškus spalvų perėjimus. Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka
Auksinis gėlių barokas. XVII a. bažnytinis menas didingumu, jausmingumu, aukso spindesiu ir detalių gausa turėjo išreikšti Dievo šlovės idėją, ja perkeisdamas net Kristaus kančios temą. Didžiausias liturginių drabužių pokytis buvo nematytas augalinių ornamentų motyvų įsivyravimas. Liturginiai rūbai tapo prabangiais gėlių sodais beveik be jokio religinio ženklo. Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka
XVIII a. Rokoko spalvos ir klasicizmo idėjos. Kalėdiniame Vilniaus katedros arnote matoma krikščioniškų ir antikos idėjų sampyna. Arnoto nugaroje vaizduojamas Kristaus gimimas. Prakartėlę ant sparnų neša graikų dievas Chronas – laiko personifikacija. Tai Dievo Sūnaus įžengimo į laiko tėkmę alegorija. Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka