Lietuvos architektų sąjungos nuotrauka

Spalio 26 d. „Danske“ banke išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda-konkursas „Žvilgsnis į save“ – tradicinis Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas šalies architektams ir visuomenei, propaguojantis architektūros kūrėjų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.

Iš beveik dviejų šimtų pretendentų atrankos komisija tolesniam vertinimui atrinko 80, o toliau darbo ėmėsi tarptautinė žiuri. Šio konkurso ypatybė – Lietuvos architektų darbus vertina kolegos iš kitų šalių.

„Ši tradicija sena, kaip ir pats konkursas, – sako Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė. – Ir mums svarbu ne vien objektyvumas, bet ir galimybė pažvelgti į architektūros situaciją šalyje kitomis akimis, kitu kampu.“ 2017–2018 metų darbus, suskirstytus į projektų, konkursinių projektų ir realizacijų kategorijas, vertino Anne Marie Galmstrup iš Danijos, Piotras Smierzewskis iš Lenkijos ir Saimiras Kristo iš Albanijos. 

Konkurso vertinimo kriterijai skamba kaip pastraipos iš architektūros vadovėlio: aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas, novatoriškumas, originalumas, objekto reikšmė miestui, sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė. 

Atsižvelgdama į juos, vertinimo komisija atsirinko 11 objektų ir skyrė dvi dienas jiems aplankyti ir apžiūrėti. Tai dar viena konkurso ypatybė: organizatorių įsitikinimu, architektūros iš paveikslėlių vertinti neįmanoma. Šiemet kelionė, nepaisant nuolatinio lietaus ir pavojaus įklimpti nuošaliuose vieškeliuose, pavyko sėkmingai, ir komisija galėjo ramiai priimti galutinį sprendimą. Koks jis?

Komisijos išskirti penki lygiaverčiai objektai

„Vilnius Tech Parkas“ („A2SM architektai“: Aurimas Sasnauskas, Sla Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė, Paulius Venckūnas) – buvusios XIX a. ligoninės patalpose Sapiegų parke įkurtas kūrybinių industrijų erdvių ir biurų kompleksas.

„Vilnius Tech Parkas“. Lietuvos architektų sąjungos nuotrauka

Darželis „Vaikystės sodas“ („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“: R. Pučka, A. Rimšelis, G. Natkevičius) – asketiškos išorės ir šilto interjero vaikų erdvė.

Darželis „Vaikystės sodas“. Lietuvos architektų sąjungos nuotrauka

„Mo“ muziejus („Studio Libeskind“: D. Libeskindas, G. Blengini, S. Blach; architektai Lietuvoje: „DO Architects“: A. Baldišiūtė, S. Daugėlienė, D. Lukšėnas, N. Tukaj, D. Skrupskelienė) – modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcijos namai – senamiesčio kiemo interpretacija su paliktais vartais stebėti miestą.

„Mo“ muziejus. Lietuvos architektų sąjungos nuotrauka

„Mirksintis namas“ („Aketuri architektai“: M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė, G. Bardauskaitė, N. Tukaj, L. Rekevičius) – santūrių formų ir subtilių detalių medinė vila ant ežero kranto.

„Mirksintis namas“. Lietuvos architektų sąjungos nuotrauka

Galerija be sienų („Office de Achitectura“: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas) – paviljonas yra naujoji Kauno paveikslų galerijos kultūrinė ašis ir pirmoji erdvė Kaune, išskirtinai dedikuota performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms atviroje lauko erdvėje.

Galerija be sienų. Lietuvos architektų sąjungos nuotrauka

Trečioji nepajudinama konkurso tradicija – nugalėtojai pasidalija simbolinį architektūros metrą – masyvią plieno siją, padalintą į penkias dalis.

„Šis prizas, kurio forma nesikeičia nuo pirmojo konkurso 2003-iaisiais, simbolizuoja ir tai, kad architektūroje ne visos svarbios detalės yra matomos, o besibaigiant aštuntajam konkursui – ir tai, kad jis turi didelį svorį tarp architektų“, – šypsojosi R. Leitanaitė. 

Kitas „Žvilgsnis į save“ laukia 2020-aisiais, kai bus vertinama 2019–2020 metais sukurta architektūra. 

Lietuvos architektų sąjungos inf.