Luko Bartkaus nuotr.

1991 m. spalio 10 d. ant Seimo stogo įrengta norvegų padovanota palydovinė įranga leido Lietuvai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Praėjus 27 metams mes jau garsėjame vienu sparčiausių plačiajuosčiu internetu pasaulyje, pirmaujame mobiliojo interneto skverbties srityje. Dabartiniais laikais kompiuteriai ir internetas yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius turėjo 76 proc. namų ūkių, o internetu naudojosi 78 proc.

Visgi tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo PIAAC (angl. The Programme for the International Assessment of Adult Competencies), kurį organizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rezultatai atskleidė, kad didžiuotis savo kompiuteriniu raštingumu turime itin mažai pagrindo. Problemų sprendime, pasitelkiant technologijas, tarp PIAAC tyrime dalyvavusių šalių esame beveik sąrašo apačioje, ketvirti nuo pabaigos. Prastesni rezultatai tik Čilės, Graikijos ir Turkijos. Tuo tarpu geriausius rezultatus demonstruoja Naujosios Zelandijos ir Švedijos suaugusieji. 

Jolita Dudaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Tai didžiausias kada nors pasaulyje vykęs suaugusiųjų kompetencijų tyrimas, kuriame dalyvavo ir Lietuva, – sako Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Jolita Dudaitė, EBPO PIAAC tyrimo koordinatorė Lietuvai. – Iš viso tyrime 2012-2017 metais dalyvavo beveik 40 šalių arba ekonominių teritorijų (gali dalyvauti ir ne visa šalis, o tik kokia nors šalies provincija). PIAAC tyrimas tyrinėjo 16-65 metų amžiaus asmenų raštingumą trijose srityse: skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas ir problemų sprendimas pasitelkiant technologijas.“

Pasak pašnekovės, analizavusios minimo tyrimo rezultatus, PIAAC kūrėjai teigia, kad tai yra pačios svarbiausios kompetencijos, kurių reikia suaugusiajam visavertiškai funkcionuoti asmeniniame gyvenime, įsitvirtinti darbo rinkoje ir gebėti mokytis visą gyvenimą XXI amžiaus kontekste. Visi PIAAC tyrimo testavimai – problemų sprendimo pasitelkiant technologijas, skaitymo gebėjimų bei matematinio raštingumo – vyko elektroniniu formatu.

„PIAAC tyrime problemų sprendimas pasitelkiant technologijas apibrėžiamas kaip gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis, komunikacinėmis priemonėmis ir tinklais su tikslu gauti ir vertinti informaciją, komunikuoti su kitais ir atlikti praktines užduotis. Ši sritis koncentruojasi į pajėgumą spręsti asmenines, darbo ir pilietines problemas išsikeliant tinkamus tikslus, sudarant planus, susirandant ir panaudojant tinkamą informaciją pasitelkus kompiuterį ir kompiuterinius tinklus. Problemos čia suprantamos kaip situacijos, kuriose asmuo dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių arba dėl to, kad susiduria su iššūkiais, negali pasiekti savo tikslų tuoj pat arba įprastu būdu“, – sako mokslininkė, akcentuodama, kad gebėjimas spręsti problemas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai apibrėžiamų pažinimo formų.

Turint tokias geras interneto ir kompiuterių sąlygas kaip Lietuvoje, atsidurti ketvirtoje nuo galo pozicijoje šalių sąraše yra keista. 

PIAAC tyrime problemų sprendimo pasitelkiant technologijas užduotys buvo įvairaus sunkumo. Sprendžiant visiškai paprastas užduotis buvo prašoma atlikti vieną veiksmą kompiuteriu, pavyzdžiui, užpildyti kelis konkrečius elektroninės anketos, skirtos ieškantiems darbo, laukelius. Sudėtingesnės užduotys reikalavo gebėjimo naršyti tarp puslapių ir programų, naudoti specifinius įrankius ar funkcijas, pavyzdžiui, tokias kaip rūšiavimas. Pasak dr. J.Dudaitės, tokiose užduotyse pateikti kriterijai gali būti suformuluoti nebūtinai tiesiogiai (kaip kad pasitaiko realiame gyvenime). Užduotys gali būti sukurtos taip, kad jas atlikus neretai gaunami netikėti rezultatai arba atsiduriama aklavietėje, tad reikia įvertinti informacijos tinkamumą bei patikimumą, atmesti nereikalingą, pašalinę informaciją. Testo užduotys pagal sudėtingumą buvo suskirstytos į tris pasiekimų lygmenis.

„Nepaisant to, kad žmonės priėjimą prie kompiuterio turi, nelabai juo naudojasi. Šią išvadą galima padaryti žvelgiant į PIAAC rezultatus – turint tokias geras interneto ir kompiuterių sąlygas kaip Lietuvoje, atsidurti ketvirtoje nuo galo pozicijoje šalių sąraše yra keista. Be to, šie Lietuvos rezultatai pateikti tik tų tyrimo dalyvių, kurie problemų sprendimo pasitelkiant technologijas testą atliko, o net 27,6 proc. asmenų šį testą atlikti atsisakė, nes nemoka arba beveik nemoka naudotis kompiuteriu – tai yra daugiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų.

Detaliau analizuojant rezultatus tų, kurie testą atliko, matyti, kad aukščiausią pasiekimų lygmenį tepasiekė tik apie 2 proc. tyrimo dalyvių. Antrąjį pasiekimų lygmenį (vidutinį) pasiekė tik apie 15 proc. tyrimo dalyvių, o pirmąjį (žemiausiąjį) – apie 28 proc. Nepasiekė nei pirmojo lygmens virš 25 proc. tyrimo dalyvių – ketvirtadalis. Taigi, nepaisant, jog kompiuteriu naudotis moka, ketvirtadalis suaugusiųjų nesugebėjo atlikti nei elementariausių vieno žingsnio užduočių, o virš ketvirtadalio suaugusiųjų atliko tik dalį elementariausių užduočių“, – stebisi dr. J.Dudaitė.

Paklausta, kaip išmaniųjų technologijų naudojimas atsiliepia mūsų gebėjimui taisyklingai rašyti, mokslininkė atsako, kad nei vienas tarptautinis mokinių ar suaugusiųjų švietimo tyrimas neanalizuoja gebėjimo taisyklingai rašyti. Paprastai apsiribojama skaitymo gebėjimais, nes gebėjimo taisyklingai rašyti tarptautiniu lygmeniu pamatuoti neįmanoma dėl skirtingų kalbų gramatikų.

„Todėl mes tik turime nuojautą, kad jaunesnioji karta negeba taisyklingai rašyti, bet kol nėra patikimų statistinių įrodymų, tol iki galo nežinome. Lietuvoje egzistuoja nacionaliniai mokinių tyrimai, kurie tyrinėja gebėjimą rašyti, bet šių duomenų negalima palyginti nei su vyresnių kartų suaugusiųjų  gebėjimu rašyti, nei su ankstesnių kartų mokinių raštingumu, nes seniau tokie tyrimai nebuvo atliekami, be to, nėra galimybės pasilyginti ir su kitomis šalimis. Taigi jokių išvadų apie jaunesniosios kartos gebėjimą ar negebėjimą taisyklingai rašyti daryti negalime”, – tvirtina mokslininkė.

Jaunesnioji karta iš tiesų demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimų bei matematinio raštingumo rezultatus, tačiau negalime sakyti, kad tai įvyko būtent dėl išmaniųjų technologijų skverbties. 

Jos nuomone, jeigu analizuotume tokias raštingumo (plačiąja prasme) dalis kaip skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas, tai galėtume pasitelkti į pagalbą jau minėtojo tarptautinio PIAAC tyrimo rezultatus. O jie atskleidžia, kad jaunesniosios kartos tiek skaitymo gebėjimų, tiek matematinio raštingumo rezultatai yra statistiškai reikšmingai aukštesni, nei vyresniosios kartos.

„Lyginimui paėmiau 25-34 metų kartą (neėmiau tų amžiaus grupių, kurios dar mokosi ar studijuoja) ir 45-65 metų kartą. 35-44 metų kartos į lyginimą neįtraukiau, nes ši karta yra kaip tarpinė tarp jaunesniosios ir vyresniosios. Be to, lygindama atsižvelgiau į įgytąjį išsilavinimą, nes akivaizdu, kad jaunesniojoje kartoje yra daugiau aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų, negu vyresniojoje. Taigi, tarsi galėtume teigti, kad išmaniųjų technologijų paveikta jaunesnioji karta demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimų bei matematinio raštingumo rezultatus? Na, šis paskutinis teiginys visgi nėra tikslus – taip, jaunesnioji karta iš tiesų demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimų bei matematinio raštingumo rezultatus, tačiau negalime sakyti, kad tai įvyko būtent dėl išmaniųjų technologijų skverbties. Technologijos yra vienas iš galimų veiksnių, kuris turi vienokį ar kitokį poveikį raštingumui, tačiau šio poveikio taip lengvai įvertinti neįmanoma”, – teigia dr. J.Dudaitė.

Paklausta, kaip paskatinti žmones susidraugauti su kompiuteriu, dr. J. Dudaitė atsako: „Jei ką nors bandai, naudoji, mokaisi, tai ir išmoksti bei atrandi to naudą, pritaikomumą, vertę. Kažkada, kai studijavau pirmame kurse, dėstytojas Vigirdas Mackevičius yra pasakęs, kad jei ką nors išmoksti, tą gyvenime ir panaudoji, jei neišmoksti, to nepanaudoji...“