Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Pauliaus Gasiūno nuotrauka.
Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum II“ Lenkijos spaudoje.

„2015 metais sukėlusi furorą romanu „Silva rerum“, Kristina Sabaliauskaitė grįžta su akinamu tęsiniu“, „Taip retai nutinka, bet antroji dalis dar labiau pribloškianti“, „Skaitykite ir mėgaukitės“ – taip rugsėjo pabaigoje prestižinės leidyklos „Wydawnictwo Literackie“ lenkų kalba išleistą ir šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatės Izabelos Korybut-Daszkiewicz išverstą lietuvės romaną dažniausiai pristatydavo Lenkijos literatūros kritikai.

„Kvapą gniaužiantis istorinis romanas. Be jaudinančio turinio, rašytoja patiekia didžiulę dvasinę puotą nuostabiu, nepaprastai meistrišku stiliumi, kuriuo tiesiog mėgaujamasi skaitant. Sudėtingi sakiniai, išplėstinės frazės, homeriški aprašymai tikrai reikalauja susikaupimo, tačiau būtent todėl įstringa atmintyje. Šiandien mažai kas vartoja tokią spalvingą, plastišką ir kilnią kalbą“, – rašo kultūros portalo Wywrota.pl literatūros kritikė Beata Igielska. 

„Šioje tetralogijoje labiausiai stulbina tai, kad sulaukėme romano, kuris – nors parašytas svetima kalba – idealiai įsirašo į lenkiškų tekstų įvairovę – ir kanoninių, ir šiuolaikinių. O visa tai dėl to, kad čia susiduriame su literatūra, kuri peržengia įprastines ribas ir pasakoja apie esmines, fundamentalias kultūrines patirtis, suprantamas visiems buvusios Abiejų Tautų Respublikos gyventojams.

Interviu portalui 15min.lt K. Sabaliauskaitė kadaise yra sakiusi, kad lietuvių literatūrą derėtų suprasti plačiau ir į ją įjungti tuos tekstus apie Lietuvą, kurie buvo parašyti kitomis kalbomis – kad ir Czesławo Miłoszo „Isos slėnį“, Romaino Gary „Aušros pažadą“ ar jidiš kalba parašytus Chaimo Grade romanus.

„Tai puikus sumanymas: jis išvaduoja mus ne vien nuo ribojančios tautinės perspektyvos, bet ir leidžia prie mūsiškių autorių priskirti tokią nuostabią rašytoją kaip K. Sabaliauskaitė“, – recenzijoje rašo vieno įtakingiausių ir skaitomiausių Lenkijos savaitraščių „Tygodnik Powszechny“ kritikas, literatūrologas ir filosofas Krzysztofas Żwirskis. Jis tetralogiją „Silva rerum“ vadina visos Vidurio Europos atminties pasakojimu, o autorę lygina su geografines sienas peržengiančių klasikų kūryba. 

„K. Sabaliauskaitė nekuria ant karštųjų, istorijos atraižų nederina atsitiktinai ar prišokamai. Patenkame į tiesiogiai suprantamų daiktų mišką – per meno istorikės dėmesio nusipelnančius objektus, bet ir perkeltine prasme: laiko sudaiktintų, dehumanizuotų gyvenimų mišką, kuriems autorė sugrąžina deramą vietą istorijoje, supindama jas į siužetą, atgaivinamą jautrumo ir vaizduotės“, – literatūros žurnale „Czas literatury“ rašo literatūrologas ir vertėjas Kamilis Pecela. 

Garsiausia Lenkijos rašytoja, šių metų „Man Booker International“ premijos laureatė ir epinio istorinio romano „Jokūbo knygos“ autorė Olga Tokarczuk apie lietuvės romaną atsiliepė taip: „K. Sabaliauskaitė – vienas iš galingiausių ir išraiškingiausių istorinio romano balsų Europoje.“ 

Šis Olgos Tokarczuk įvertinimas papuošė lenkiškojo „Silva rerum II“ leidimo viršelį. Krokuvos Knygų mugėje abi rašytojos dalijo autografus leidyklos „Wydawnictwo Literackie“ stende, o „Bookerio“ premijos laureatė apsilankė ir daug dėmesio susilaukusiame K. Sabaliauskaitės autoriniame susitikime Conrado literatūros festivalio metu, kurio tema buvo istorijos atkūrimas literatūroje.

Pažymėtina, kad šio prestižinio daugybės svečių iš užsienio sulaukiančio festivalio organizatoriai lietuvei skyrė ypatingą dėmesį: reklamuojant šiųmetį festivalį ir gausius svečius iš užsienio, festivalio komunikacijoje buvo išskiriami vos keli žymiausi vardai – rašytojų Martíno Caparrós, Arundhati Roy ir Kristinos Sabaliauskaitės. 

„K. Sabaliauskaitė atmeta bet kokius banalius stereotipus ar išankstines nuostatas, todėl pasaulis, kurį ji taip detaliai aprašo, akina ne tik savo grožiu, bet visų pirma daugiamatiškumu. Kaip taikliai pastebėjo pati rašytoja, Lenkijos ir Lietuvos ne tik bendra kultūra ir istorija, bet ir panašus jautrumas ir jausmingumas. Neturime leisti jokiai einamajai geopolitikai šito sunaikinti“, – rašė „Tygodnik Powszechny“ apžvalgininkas Michał Słowińskis, dalydamasis įspūdžiais apie K. Sabaliauskaitės autorinį renginį Conrado festivalyje. 

Kristinos Sabaliauskaitės autografas Conrado festivalio logotipe. Rašytojos archyvo nuotrauka
Conrado festivalio renginyje Kristiną Sabaliauskaitę kalbina Ziemowito Szczereko. Rašytojos archyvo nuotrauka

Lietuvių rašytoja ne vien jau puikiai pažįstama, bet ir jos naujasis romanas buvo labai laukiamas – tai liudijo faktas, kad „Silva rerum II“ iškart atsidūrė Lenkijos knygynų vitrinose. Knyga susilaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio: romano premjera anonsuota televizijos žinių „Teleexpress“ laidoje, o viena svarbiausių literatūrinių laidų „Chuligan Literacki“ („Literatūros chuliganas“) vyko filmuoti interviu su K. Sabaliauskaite į Londoną. Lietuvių autorei skirta laida buvo pasirinkta sezonui, kuriame žiūrovai matys pokalbius ir su tokiomis žvaigždėmis kaip Julianas Barnesas, pradėti.

K. Sabaliauskaitė davė daugiau nei dvi dešimtis interviu televizijai, radijui, spaudai ir interneto žiniasklaidai, o tetralogijos antrosios dalies ištraukas šiuo metu per Lenkijos valstybinio radijo Pirmąją programą skaito iš Lietuvos kilusi žymi Varšuvos Nacionalinio dramos teatro aktorė Viktorija Gorodeckaja.

Be prestižinių literatūros festivalių – Bruno Schulz Vroclave ir Conrado Krokuvoje – lietuvių rašytojos 2019 m. jau laukia daug kvietimų į kitus literatūros festivalius, kur bus galimybė susitikti su Lenkijos skaitytojais, negailinčiais jai pagyrų už antrąją romanų ciklo dalį tinklaraščių įrašuose ir skaitymo portalų atsiliepimuose.

„Tarp geriausių kada nors skaitytų knygų“, „Nieko panašaus nėra tekę skaityti, užburianti, turtinga, esmiška kalba“, „Ši knyga – geriausia Lietuvos ambasadorė“, „Daugiamatis romanas apie pačią gyvenimo esmę“ – tokie Lenkijos skaitytojų atsiliepimai dažniausiai kartojasi tinklaraštijoje.