Unplash nuotrauka

2050-aisiais Nigerija aplenks JAV ir taps trečia valstybe pagal gyventojų skaičių po Kinijos ir Indijos, o šalyje besikurianti IT startuolių ekosistema – viena svarbiausių pasaulyje. Visgi Lietuvoje apie Nigeriją žinome mažai, o istorijos apie terorizmą ar internetinį sukčiavimą užgožia kitokios Nigerijos vaizdą. Kokia yra Nigerija ir ką mes žinome apie šalį, kurioje gyvena beveik 200 milijonų žmonių?

Nigerija – jauna ir veržli šalis, kurios ekonomika jau šeštus metus pirmauja Afrikoje. Jauna visuomenė nori to paties, ko nori jauni žmonės visame pasaulyje – greito interneto ir gražių daiktų. Augant jaunimo grupei šalyje daugėja ne tik interneto vartotojų, bet ir kokybiškos produkcijos pirkėjų. Nigerijos vyriausybė taip pat atsigręžia į technologijų įmones ir siekia neatsilikti nuo globalios skaitmenizacijos tendencijos. Savo nišas Nigerijos IT rinkoje jau atrado ir lietuviai, tarp jų – „ASOLAR“, „Neurotechnology“, „Eskimi“.

Šansas ekonomikos stebuklui Vakarų Afrikoje

„McKinsey Global Institute“ išleistoje studijoje teigiama, jog Nigerija galėtų pakartoti Rytų ir Pietryčių Azijos sukurtus ekonomikos stebuklus. Jei šaliai pavyks išlaikyti esamą ekonomikos augimą, 2030-aisiais Nigerijos BVP turėtų pasiekti 1,6 trilijono JAV dolerių. Tai būtų daugiau nei tai, ką pernai sugeneravo Rytų Azijos tigru laikomos Pietų Korėjos ekonomika.

„McKinsey Global Institute“ tyrėjai taip pat skaičiuoja, kad nauja moki vartotojų klasė išaugs iki 160 mln. asmenų. Tai – daugiau nei Prancūzijos ir Vokietijos gyventojai kartu sudėjus. Pirmųjų augančios vidurinės klasės ženklų turėtume ieškoti ekonomiškai labiau išsivysčiusiose pietinėse valstijose. Prieš keletą metų Nigerijos pietuose esančiame Vari mieste atsidaręs „Delta Mall“ prekybos centras greitai tapo traukos centru jaunimui ir šeimoms, galintiems įsigyti pasaulinių prekės ženklų ir mėgautis tuo, ką vadiname vakarietišku gyvenimo būdu. Tai iliustruoja platesnį kultūros ir vartojimo kismą Nigerijoje, vykstantį ir už didžiųjų šalies miestų,  tokių kaip sostinė Abudža ar Lagosas, ribų.

Ilgą laiką Nigerijos pagrindinis pajamų šaltinis buvo nafta, bet pastaraisiais metais šalyje ypač išaugo informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektorius. Šiandien jis sukuria jau 7,4 proc. BVP ir yra tapęs daug žadančia alternatyva nuo gamtinių išteklių priklausomai šaliai.

Lagoso finansinis centras. Unplash nuotrauka

Lietuvis padeda spręsti elektros tiekimo problemą

Darniam Nigerijos ekonomikos augimui ir diversifikavimui prireiks rimtų investicijų. Didžiausius iššūkius kelia neišplėtota infrastruktūra ir žemas darbo našumas. Pasaulio banko pernai paskelbtoje analizėje teigiama, kad verslininkų veiklą šalyje labiausiai apsunkina nestabilus elektros tiekimas.

Visgi, 2005 metais prasidėjęs privatizacijos procesas sudaro sąlygas pokyčiams.  Nigerijoje jau susikūrė kelios nepriklausomos elektros jėgainės, kurios kartu gali sugeneruoti beveik pusę visos šalyje pagamintos elektros energijos.

Augančiame Nigerijos saulės energetikos sektoriuje dirba lietuvis Laurynas Vaičiulis. Jis vadovauja kompanijai „ASOLAR“, kuri diegia saulės energijos sistemas, paremtas momentiniais mokėjimais.

„Nigeriją pasirinkau dėl didžiulio potencialo atsinaujinančios energetikos srityje ir karjeros galimybės vadovauti socialinę naudą žmonėms teikiančiai kompanijai“, – sako Abudžoje būstinę turinčios kompanijos vadovas.

Diegiant šios kompanijos saulės energijos sistemas, gyventojams tenka susimokėti bazinio paketo kainą, kuri siekia 150-170 eurų. Oficiali minimali alga Nigerijoje šiuo metu yra vos 85 eurai, todėl kompanija padeda gyventojams teikdama lizingo paslaugą.

Anot L. Vaičiulio, mokėjimo procesą komplikuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Jų surinkimas reikalauja žmogiškųjų išteklių, nes agentai turi fiziškai surinkti lėšas ir paversti mobiliaisiais pinigais. Tačiau centrinis Nigerijos bankas neseniai paskelbė stiprinsiantis mobiliųjų pinigų infrastruktūrą – planuojama įsteigti 200 tūkst. agentų tinklą.

Technologinė pažanga ir jaunų nigeriečių verslumas veda šalį į priekį

Nuolat augantis darbingo amžiaus žmonių skaičius tampa iššūkiu užtikrinant tvarų Nigerijos ekonomikos augimą, o didelė dalis suaugusiųjų dirba prastai apmokamą ir žemos kvalifikacijos darbą. Tai galima paaiškinti  nepakankamai išvystyta švietimo sistema, nesukurianti sąlygų ištrūkti iš skurdo spąstų – net trečdalis jaunimo turi tik pradinį išsilavinimą, o raštingumas nesiekia 60 proc.

Visgi vilties teikia išskirtinis nigeriečių verslumas ir noras tobulėti. Puikus to pavyzdys –  didelio populiarumo sulaukęs bendras Nigerijos vyriausybės ir privataus sektoriaus projektas „YouWiN“, kuriuo siekta ugdyti jaunimo verslumo įgūdžius ir  paremti išskirtines verslo idėjas. Gausus jaunų žmonių įsitraukimas į projektą parodė nigeriečių norą mokytis ir imtis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių verslų, jei tik tam sudaromos tinkamos sąlygos. 

Sparčiai didėjantis miestuose gyvenančių jaunų žmonių skaičius prisideda ir prie IRT sektoriaus plėtros šalyje. Nigeriečiai  sudaro didžiausią dalį mobiliojo ryšio ir interneto vartotojų rinkos visoje Afrikoje –  Nigerijos Komunikacijos komisijos šių metų duomenimis šalyje yra 160 mln. mobiliojo ryšio ir 104 mln. interneto vartotojų. Tokia didžiulė potencialių klientų bazė traukia investuotojų ir startuolių dėmesį – pagal tech-centrų, kuriuose jie paprastai kuriasi, skaičių didžiausias Afrikos megapolis Lagosas (31) 2018 metais jau aplenkė Keiptauną (26) ir Nairobį (25).

Kad Nigerija tampa ne tik Vakarų Afrikos, bet ir viso žemyno IRT mazgu patvirtina ir pernai atliktas „Startup Genome“ tyrimas, kuriame teigiama, jog Lagoso startuolių ekosistema sukūrė apie 2 milijardus JAV dolerių vertės, o tai daugiau nei kitų dviejų didžiausių Afrikoje startuolių ekosistemų generuojama vertė kartu sudėjus.

Tarp nigeriečių įkurtų startuolių – „vienaragis“ 

Daugiau nei 9 mln. klientų mokėjimus mobiliojo ryšio priemonėmis aptarnaujanti „Paga“ bei e. komercijos platformos „Koga.com“ ar „Jumia“ – geriausiai žinomi Nigerijos startuolių vardai, kurie vis labiau populiarėja tarp augančios viduriniosios klasės.

Pernai į Masačiusetso technologijos universiteto 50 išmaniausių kompanijų sąrašą patekusi „Jumia“ vykdo e. komercijos operacijas net 14 šalių, o 2016 m. ji tapo pirmuoju Afrikos „vienaragiu“ – kompanija, kurios vertė perkopė milijardą JAV dolerių.

Dalis technologinės pažangos nuopelnų tenka ir šalies valdžios lyderystei rengiant nacionalinę strategiją, gerinant verslo aplinką bei diegiant įvairias inovacijas viešojo valdymo srityje.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra 2012 metais pradėta „e. piniginės“ programa, leidusi sąžiningiau ir efektyviau paskirstyti subsidijas žemės ūkio sektoriuje. Tai ypač reikšminga su korupcija bandančiai susidoroti Nigerijai, kuri  2017 metų „Transparency International“ duomenimis buvo 148 vietoje iš 180 valstybių pagal korupcijos suvokimo indeksą. Tai rodo IRT galimybes prisidėti prie viešojo sektoriaus problemų sprendimo stipirnant valstybinių institucijų gebėjimus ir didinant jų įtraukumą šalyje, kurią dar prieš keletą dešimtmečių drebino kariniai perversmai.   

Lietuvių klientai – Nigerijos valstija ir „Coca-cola“

Nigerijos  IRT srities potencialą jau pastebėjo ir Lietuvos kompanijos. Nepriklausomybės pradžioje įkurta „Neurotechnology“, besispecializuojanti  biometrinių technologijų, dirbtinio intelekto ir robotikos srityse, yra prisidėjusi ir prie šios valstybės viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo. Kompanijos sukurta dublikatų paieškos sistema padėjo šiaurės vakaruose esančios Kebbi valstijos valdžiai per mėnesį sutaupyti 1,4 mln. JAV dolerių aptikus 13 tūkst. fiktyvių darbuotojų.

Kita kompanija – Lietuvoje mažai žinoma, tačiau Nigerijoje jau 10 mln. vartotojų turinti socialinė platforma „Eskimi“, orientuota į Afrikos šalių rinkas.

Lietuvio Vytauto Paukščio įmonės sukurta platforma, prasidėjusi kaip įrankis verslui ir klientams lengviau surasti vieni kitus, vėliau tapo populiariu pažinčių tinklu. Kitas kompanijos produktas – jau 20 mln. vartotojų turinti rinkodaros produktų platforma, kuria naudojasi  ir tokios kompanijos kaip „Coca Cola“ ar „Barclays“.

Lietuvos verslininkai dar tik atranda Nigerijos rinką, tačiau ten dirbantys jau gauna dividendų iš šalies potencialo. Nepaisant vis dar esamų iššūkių – teigiamai nuteikia geri makro-ekonominiai šalies rodikliai ir gausi verslių jaunų nigeriečių, kuriems pavyko išplėtoti didelį skaičių tech-centrų, bendruomenė. Kaip rodo Asolar pavyzdys – kur vieni mato iššūkius, kiti randa išmanius sprendimus tiems iššūkiams spręsti.

Teksto autorius yra organizacijos AfriKo atstovas. Šis tekstas parengtas pagal projektą, remiamą Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis