Vaida Striaupaitė-Beinarienė. Trimitas.lt nuotrauka

Iškilmingu ir galingu skambesiu aidės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios skliautai lapkričio 8 d., 18 val. – „Trimito“ pučiamųjų orkestras, „Vilniaus“ ir „Polifonijos“ chorai bei solistai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiria lietuviškos muzikos koncertą.

Neabejotina vakaro kulminacija – puikiai pučiamuosius instrumentus išmanančios kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės specialiai koncertui sukurto „Te Deum“ premjera.

Iš Niujorko ką tik grįžusi ir ten su savo kūriniais dalyvavusi Lietuvos 100-mečiui skirtuose koncertuose, Vaida Striaupaitė-Beinarienė muzikines iškilmes tęsia ir namuose, Vilniuje. Jautriai ir asmeniškai išgyvenanti tautos valstybingumo minėjimą, kompozitorė būtent šiai progai dedikuoja savo naująjį pusvalandžio trukmės „Te Deum“, kurio pradinis atspirties taškas – prieš trejetą metų sukurta kur kas kuklesnė pirmoji „Te Deum“ versija.

Kaip prisiminė pati muzikos autorė, anuometinis kūrinio variantas ne visu šimtu procentu išpildė jos sumanymą ir idėjas, tad tik dvigubai išauginta kūrinio trukmė ir gerokai daugiau atlikėjų tapo pajėgūs išreikšti skambesio galią ir kompozicinį svorį.

Prasidedantis tikroviška Vilniaus Katedros varpų imitacija, kūrinys sujungia laikui nepavaldžias klasikinės muzikos tradicijas: monumentalią bachišką dramaturgiją, melodijos grožį ir įdomią lengvai atpažįstamą žanrinę įvairovę, kintančią per visas 6 kūrinio dalis. Kūrėja vardina džiaugsmo giesmę, ramybe alsuojančius grigališkojo choralo motyvus, meilės kupiną soprano ir baritono duetą, choralą, maldą ir viską vainikuojantį himną, varpų skambesiu užbaigiantį finalinę, šeštąją „Te Deum“ dalį. Kūrinio pradžia ir pabaiga – tai tie momentai, kai iki soties bus galima pasimėgauti pučiamųjų tembrais ir spalvomis.

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Striaupaitės-Beinarienės muzika paprastai patraukia kur kas platesnę ir įvairesnę publiką nei tik profesinis muzikų ratas, o klausytojai, jau susipažinę su jos muzikos braižu, į koncertus sugrįžta dėl harmoningo ir šviesaus skambesio – pasineriant į jį, dažnai tarsi savaime iškyla asociacijos su saulėtomis impresionistų drobėmis.

Antrajame koncerto kūrinyje – poemoje „Protėvių laiškai“ – bus ir suklusti priverčiančios įtampos, dramatiškų sutirštėjimų, romantikos, lengvai lietuvio ausiai atpažįstamų liaudiškų intonacijų ir netgi gyvybingų pagaulių ritmų. Tokia išraiškos priemonių visuma sukuria vaizdingą kinematografišką muzikinę drobę, tikrovišką pasakojimą apie skausmingą, bet didybės kupiną tautos praeitį. Pasak kompozitorės, visos tos liaudies dainos, raudos ir sutartinės, kurias ji panaudojo siekdama autentiškumo – „tai tarsi protėvių laiškai, bylojantys apie turtingus mūsų tautos kultūros klodus, savitą pasaulėjautą ir gilią dvasinę patirtį.“ Beje, „Protėvių laiškai“, kurių pirmoji (kitos instrumentinės sudėties) versija gimė dar 2009 metais, taip pat yra susiję su neeiline mūsų šalies proga – poema buvo rašyta Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti.

Dar vienas kūrinys, skambėsiantis koncerte – tai dirigento Dainiaus Pavilionio pasirinktas atlikti ir daugelio pučiamųjų instrumentų kolektyvų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse mėgstamas Kazio Daugėlos Choralas Šv. Kazimierui.

Vakaro atlikėjai: Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, valstybiniai chorai „Vilnius“ ir „Polifonija“, solistai Irena Zelenkauskaitė (sopranas), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Arūnas Malikėnas (baritonas) ir Robertas Beinaris (anglų ragas); dirigentas – Dainius Pavilionis.

Parengė Eglė Bertašienė