Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane, bet nebrangina manęs labiau už savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir netgi savo gyvybę, – negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. 

    Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: „Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti“. 
    Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių? Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. 
    Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“.

 

Skaitiniai E2 (447)

Fil 2, 12–18: Siekite savo išganymo, nes Dievas jums įkvepia ir troškimus, ir darbus!

Ps 27, 1. 4. 13–14. P.: Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.


Liturginius skaitinius komentuoja s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Abu šiandienos Mišių skaitiniai kalba mums, kaip turėtume gyventi krikščionišką gyvenimą, sekdami Jėzų. Būti krikščioniu reiškia būti kaip Jėzus, gyventi su meile ir nuolankiai, o tam reikia didelio savęs atsižadėjimo. Evangelija tvirtai kviečia į visapusišką gyvenimo atidavimą Jėzui. Tai nereiškia nekęsti pažodine prasme – ne, turime mylėti, nes mūsų gyvenimas yra tam skirtas, jis neskirtas neapykantai. Tačiau tam reikalinga auka, mūsų ego, savanaudiško būdo atsisakymas, leidžiant Jėzui būti mūsų šviesa ir pagalba, kaip girdime psalmės eilutėje. Į Jį sudedame savo viltis, ne į save pačius, nes Jis yra mūsų viltis.

Šv. Paulius pirmame skaitinyje duoda mums gerą gyvenimo patarimą: visa daryti be murmėjimų ir svyravimo, kad būtume nesutepti, tikri Dievo vaikai. Kitaip tariant, visa darykite nusiteikę palankiai, su meile.

Gera paklausti, ar taip yra mūsų gyvenime – gal esu murmeklis, nuolat besiskundžiantis pikteiva? Kokį liudijimą teikiu kitiems? Paulius sako, kad turime spindėti pasaulyje – kaip? Savo gyvenimu, nes priklausome Dievui ir gyvename Jo meilės įsakymu. Toks gyvenimas kainuoja, kaip sako mums Jėzus evangelijoje, bet kas neneša savo kryžiaus, negali būti mokiniu. Jėzus nešė kryžių iš meilės mums.

Mes taipogi turime nešti kasdienį kryžių, visus pakilimus ir nuopolius, kurie taip žeidžia mūsų ambicijas. Jėzus yra mūsų gyvenimas kaip sako psalmė: ,,Viešpats mano šviesa ir pagalba, ko gi turėčiau bijotis?“ Nieko. Nė vieno. Su Jėzumi keliaujant šiandien ir kasdien, būdami tikri Jo meile ir pagalba.

Melskime malonės klausytis Šventosios Dvasios įkvėpimų, kad sektume Jėzų ir neštume Jo meilę žmonėms, kuriuos kasdien sutinkame, ypač stokojantiems, gyvenimo kelkraštyje atsidūrusiems.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai