Hanna Skandar Šventojo Sarbelijaus žodžiai“. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2018. Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Grabytė

Kiekvienai spynai – savas raktas. Kiekvienoms durims – sava spyna, atsirakinanti tik su jai skirtu raktu. Mirtis uždarė duris, o nuodėmė jas užsklendė. Kryžius yra raktas, išlaisvinęs spyną nuo nuodėmės, o skląstį – nuo mirties. Tik kryžius, ir niekas kitas, atveria dangaus vartus.

Dangaus vartai yra ten, kur susitinka dangus ir žemė, – Kalvarijos viršūnėje. Vartai atpažįstami, apčiuopiami ir regimi, juos mato kiekvienas.

Kai kurie mano, kad vartai be spynos ir atsiveria, stipriai juos pastūmus. Tačiau prie jų prisiartinę įsitikina, jog yra spyna, atsirakinanti tiktai raktu. Koks raktas tinka, tesužinome įstatę jį į spyną. Tik vienas raktas yra tikras – tai Kristaus kryžius.

Nesivarginkite ieškodami ar gamindami raktus dangaus vartams atidaryti. Daugelis visą gyvenimą meistrauja savuosius raktus, tikėdamiesi, kad jie įstengs atidaryti vartus. Ir tikrai nemažai žmonių tyčiojasi iš Kristaus kryžiaus! O prie šių vartų išaiškėja tiesa, ir visi supranta, kad jų raktai yra beverčiai.

Jūsų gyvenimas – tai kelionė link šių vartų, prie kurių atvyksite savo piligrimystės pabaigoje. Jei rankoje laikysite raktą, juos atversite ir įeisite. Jei raktus būsite pasidarę patys, nusivylę sustosite prie vartų, nes negalėsite patekti vidun.

Tad neškite Kristaus kryžių ir turėsite dangaus raktą. Neškite Kristaus kryžių džiugiai, su užsidegimu ir drąsiai. Neverkšlenkite, neaimanuokite kaskart, kai nepasiseks. Ne raudos ir aimanos kuria jūsų išganymo istoriją, lygiai kaip ir dangaus vartai neatsiveria mušantis į krūtinę ir garsiai aimanuojant. Išganymo istorijoje pravers tik atsivertimo ašaros. Dangaus vartams atidaryti pakanka vienintelės atgailos ašaros, riedančios drąsaus tikinčiojo skruostu.

Tegul jūsų širdys būna išsigelbėjimo vartai kiekvienam paklydusiam, suglumusiam ir prieglobsčio prašančiam žmogui.

Neškite Kristaus kryžių, sekite paskui jį, ir Mergelė bus drauge su jumis, kaip ji buvo su Kristumi. Kaskart, kai jaučiatės sužeisti, sakykite:

„Per Kristaus žaizdas.“ Kai kenčiate, tarkite: „Per Jėzaus kančias.“ Kai jus persekioja, niekina, užgaulioja, sakykite, kad tai Viešpaties šlovei. 

Savo silpnumą reikia nugalėti, o ne dėl jo nustoti eiti. Jeigu nešate Kristaus kryžių, jokia kančia negali jūsų prislėgti, joks nuovargis negali įveikti; jūs eisite tvirtai, kantriai tylėdami. Kai pagaliau atkeliausite prie dangaus vartų, pajusite, kad įveikto kelio džiaugsmas gerokai pranoksta jame patirtą kančią ir nuovargį. Laimė, kad pasiekėte tikslą, bus nepalyginamai didesnė už kelionėje patirtą skausmą.

Jūsų kalvarijos kelias šiame pasaulio pakraštyje ilgas; čia, Rytuose, ant savo pečių taip pat nešate Kristaus kryžių. Čia gausu jūsų priešų, nes jie yra kryžiaus priešai. Bet nebelaikykite jų priešais, nuolat kalbėkite jiems kryžiaus kalba, net jeigu dėl to jie priešiškai nusiteikę.

Ateinantys mėnesiai ir metai bus labai sunkūs, atšiaurūs, kupini kartėlio ir slegiantys kaip kryžius. Ištverkite melsdamiesi. Tegul malda kyla iš jūsų tikėjimo, iš vilties – kantrybė, o kryžius tegul augina jūsų meilę.

EPA nuotrauka

Smurtas užvaldys visą žemę. Planeta bus subadyta abejingumo ir neapykantos peiliais. Visos tautos aplinkui sverdės po kančios našta.

Baimė priblokš žemę kaip audra; iš visų širdžių veršis liūdesys. Neišmanėliai ir priešiški žmonės lems savo žmonių likimą, vesdami juos vargo ir mirties keliaisdėlaklos pagiežos, kurią pramins tiesa, ir nykaus neišmanymo, kurį vadins tikėjimu.

Pagieža ir apmaudas tvyros visuose keturiuose pasaulio kraštuose. Bet jūs nepasiduokite, išlikite tvirti tikėjimu ir meile. Žemės veidas pasikeis, bet jūs išsaugosite Kristaus veidą. Sienos, bendruomenės ir santvarkos bus sunaikintos ir iš naujo atkurtos, tautos sverdės po ugnies ir geležies našta, tačiau jūs išsaugosite savo beribę meilę.

Apginkite savo Bažnyčios bendruomenę, o jūsų santvarka tebūna Evangelija. Būkite inkaras, pritvirtinantis audringos jūros blaškomus laivus. Tegul jūsų širdys būna išsigelbėjimo vartai kiekvienam paklydusiam, suglumusiam ir prieglobsčio prašančiam žmogui. Savo maldomis jūs galite išlieti gailestingumą ir sudrėkinti žemę meile. Melskitės, kad suminkštėtų užkietintos širdys, kad atsivertų aptemusios dvasios, kad sumažėtų didžiulių nelaimių siaubas.

Bet kuriuo atveju nebijokite, nes Kristaus šviesa pakils ir suspindės, Kryžius ir Bažnyčia nušvis. Tvirtai tikėkite į Kristų, nebijokite, pasitikėkite Prisikėlimo ir gyvybės Dievu. Jam šlovė per amžius.