Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną iš šitų mažutėlių. 
    Taigi sergėkitės! Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir, jeigu jis gailisi, atleisk jam. Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septynis kart kreiptųsi į tave, sakydamas: 'Gailiuosi', – atleisk jam“. 
    Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. 
    O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir pasisodink jūroje', – tai jis jūsų paklausytų“.

Skaitiniai E2 (457)

Tit 1, 1–9: Paskirk vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų

Ps 24, 1–2. 3–4ab. 5–6. P.: Teisieji žmonės išsiilgę tavo, Viešpatie, veido.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Retai galvojame apie savo veiksmų pasekmes ir vis kartojame, kad tai, ką darome, – mūsų privatus gyvenimas, į kurį niekas neturi teisės kištis: „Nesikišk ne į savo reikalus!“ Nenorime pastebėti, kad kiti mato mūsų elgesį ir tai juos paliečia, kartais darydamas teigiamą poveikį, tapdamas geru pavyzdžiu, o kartais neigiamą, tapdamas papiktinimu, o blogiausia – kvietimu daryti blogį.

Šiandien Jėzus mus kviečia ne tik susimąstyti apie savo elgesio poveikį kitiems, bet ryžtingai pasakyti nuodėmei NE! Nes papiktinimas – paviešinta nuodėmė arba viešai padaryta – yra didis blogis, ypač jei papiktinti buvo jauni, nekalti (nepapuolę į nuodėmės nelaisvės tinklą) žmonės. Čia galima pagalvoti ne vien apie alkoholizmą ar pornografiją, bet ypač apie „gender“ ideologiją, kuri gudriai bando įsišaknyti mūsų visuomenėje, pradėdama įtraukti pačius jauniausius. Todėl ir Jėzus ragina įspėti, pabarti klystantį brolį, o jam atsivertus – atleisti. Būtinai reikia pasipriešinti nuodėmei ir papiktinimui!

Apaštalų reakcija į Jėzaus žodžius yra mums paguoda, nes suprantam, kad ne tik mes esame silpni ir nemokame susitvarkyti, taisytis. Apaštalai, suvokdami savo silpnumą ir kad jų pačių nuodėmės gali tapti papiktinimu, prašo sutvirtinti tikėjimą. Žinodami savo jautrumą papiktinimo akivaizdoje, prašo Jo pagalbos. Nei aš, nei psichologas, – ar kokia nors meditacija, ar kiti veiksmai, – negali mūsų apsaugoti nuo nuodėmės, išlaisvinti nuo jos įtakos. Tai gali vien Jėzus, nes Jis savo kančia, kryžiumi ir prisikėlimu nugalėjo nuodėmę. Patys nieko nepadarysime. Tik kartu su apaštalais šaukime: „Sustiprink mūsų tikėjimą!“ Nes norime gyventi be nuodėmių, trokštame tapti panašūs į Tave, šventi, mylintys ir teisūs.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai