Nine Kopfer/ Unsplash.com

 Jėzus kalbėjo: 
    „Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko, sako: 'Tuojau sėsk prie stalo'? Argi nesako: 'Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...'? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? 
    Taipogi jūs, atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti'“.

Tit 2, 1–8. 11–14: Maldingai gyvenkime, laukdami palaimintosios vilties – Dievo bei mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus atėjimo

Ps 37, 3–4. 18. 23. 27. 29. P.: Viešpats išgelbi teisiuosius.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Šiandien Evangelijos ištrauka pristato Jėzaus duotą pavyzdį, kuris mums yra visiškai svetimas, nes tarnų laikai jau praėjo. Dar daugiau: atrodo, kad jis prieštarauja mūsų papročiams, ypač mandagumui. Yra visokių tarnysčių ir be patarnavimo vienas kitam negalime apsieiti. Bet, priešingai nei Evangelijoje, kiekvienas nuo vaikystės esame mokomas dėkoti už pagalbą, paslaugas, net ir už tas, už kurias esame sumokėję. Juk tai mandagu! Ar Jėzus nenori, kad būtume mandagūs?

Norėdami Jį suprasti, turėtume labai gerai įsigilinti į Jėzaus žodžius. Kas yra pagrindinis veikėjas: savininkas ar tarnas? Apie kurį iš jų Jėzus kalba? Paskutinė šios ištraukos frazė gali mums padėti: „Taipogi jūs, atlikę visa...“ Jėzus kreipiasi į mus tarsi į asmenis, atliekančius patarnavimą. Jis nesvarsto, kaip turėtų pasielgti savininkas ir ką pasakyti – dera dėkoti ar ne. Jis atkreipia dėmesį į tarno poziciją. Turime tarnauti, nelaukdami padėkos, nes „padarėme, ką turėjome padaryti“, nors padėka visada yra miela.

Viena vertus, tai yra nuolankumas. Žinau savo vietą Viešpaties akivaizdoje. Nors turiu tam tikrų sugebėjimų, nuopelnų bei pasiekimų, nors kitų akyse esu „kažkas“, nors Dievas įvertina net mažiausią mano darbą, net artimui paduotą vandens stiklinę, – tai aš savo nuolankume žinau savąją vietą: nieko ypatingo nesu padaręs, tai buvo tiesiog mano pareiga. Padariau, ką turėjau padaryti. Nenoriu puikuotis, nes turiu ir savo silpnybių. Verčiau tegu Jis mane pakelia į aukštesnę vietą: „Bičiuli, pasislink aukščiau“ (Lk 14, 10).

Iš kitos pusės, Jėzus moko nesavanaudiškumo. Darome gera, atliekame savo pareigas ne tam, kad gautume padėką. Net jeigu ir niekas man nepadėkos, vis tiek darysiu gera ir kuo geriau atlikinėsiu savo pareigas.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai