Branginamo ir mylimo žmogaus, sergančio Azheimerio liga, priežiūra yra nuolatinė kova. Kartais atrodo, kad vis sunkėjanti. Alzheimeris – smegenis luošinanti liga, kuri pamažu naikina dažniausiai vyresnio amžiaus žmonių smegenų nervines ląsteles ir jų sandūras, tai yra atmintį ir mąstymo įgūdžius, – kol galiausiai sunaikina asmenybę. Iki šiol ši liga buvo laikoma neįveikiama, bet naujausi tyrimai, atliekami vadovaujant daktarui Dale‘ui Bredesenui, atskleidė, kad pažintinių (kognityvinių) funkcijų silpimą įmanoma sustabdyti, procesą netgi apgręžti, o prarastas funkcijas – atgauti.

Žymus amerikiečių gydytojas psichiatras, smegenų ligų specialistas dr. Danielis Gregory’s Amenas, Amen Clinics direktorius ir populiarių knygų autorius, pakvietė dr. Dale’ą Bredeseną pokalbio apie Alzheimerio ligos tyrimus ir gydymo būdus. Pasaulinio garso neuromokslininkas, pripažintas Alzheimerio ligos specialistas daugiau kaip tris dešimtmečius paskyręs šios ligos tyrimams, prevencijai ir gydymui, vadovauja Mary S. Easton tyrimų centrui prie Kalifornijos universiteto Los Andžele. 2017 m. savo tyrimus ir patirtį D. Bredesenas apibendrino knygoje „Įveikti Alzheimerį. Pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ (iš anglų k. vertė Jolita Parvickienė, išleido „Tyto alba“), kurioje išsamiai aptarė kartu su bendradarbiais sukurtą Alzheimerio ligos gydymo programą ReCODE.

Dr. Amenas: Kada Jūsų dėmesį patraukė neurodegeneracinės ligos?

Dr. Bredesenas: Labai vertinu jūsų indėlį į psichiatriją, nes, užuot kalbėjęs apie gydymo taisykles, jūs klausiate, kaip liga atsirado, domitės jos patofiziologija, o tai – nepaprastai svarbu. Taip ir turėtume mąstyti XXI amžiuje.
Mano pagrindai veikiausiai visiškai tokie pat, išsilavinimas klasikinis kaip ir jūsų, ir aš taip pat dirbu mokslinį darbą. Prieš 30 metų iškilo esminis klausimas: kodėl neuromokslai, net ir pasitelkę šiuolaikines technologijas, bejėgiai prieš neurodegeneracines ligas? Kodėl smegenų neuronai ir jų sinapsės degeneruoja? Ieškodami atsakymų su bendradarbiais tris dešimtmečius laboratorijoje gilinomės į molekulinę biologiją, genetiką, neurodegeneracijos patofiziologiją, ir išsiaiškinome, kad ši liga yra kompleksinis sutrikimas. Anaiptol ne tokia kaip, tarkim, pneumokokinė infekcija. Prieš šimtą metų nuo šios infekcinės ligos mirdavo beveik visi susirgusieji, o šiais laikais bakterijos sunaikinamos vaistais ir žmogus pasveiksta. O tokios kompleksinės lėtinės ligos, kaip Alzheimerio, Parkinsono, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos – sudėtinės. Kai supratome, kad Alzheimeris – ne viena liga, o keletas susijusių sutrikimų, ir ją lemia daugybė veiksnių, paaiškėjo, kodėl jo neišgydo vienas vaistas, kaip, pavyzdžiui, kokios nors infekcijos – antibiotikas.
Tyrimais nustatėme pagrindinius mažiausiai 36 Alzheimerio ligą sukeliančius veiksnius. Knygoje „Įveikti Alzheimerį“ prašau skaitytojų įsivaizduoti, kad jie turi namą, kurio stoge žioji 36 skylės. Norint pajusti akivaizdų pagerėjimą, reikia užlopyti daugumą iš jų.

Alzheimerio liga ir kelias į savinaiką

Dr. Amenas: Prieš daugelį metų pradėjęs tyrinėti smegenis, vis įsitikindavau, kad nei dėmesio sutrikimas, nei depresija, nei bipolinis sutrikimas, nei šizofrenija nėra viena liga. Knygoje teigiate, kad Alzheimerio liga irgi nėra viena liga ir jos rizikos veiksnių yra daug ir įvairių. Galiausiai paaiškėjo, kad daugumai pacientų ligą iš tikrųjų sukelia nuo daugybė rizikos veiksnių ir kiekvienam jie gali būti kitokie. Vadinasi, norint susidaryti visapusį vaizdą apie tai, kas išties kenkia, reikia įvertinti visus veiksnius, o norint procesą sustabdyti, apgręžti ar bent sulėtinti reikia daugumą jų panaikinti.

Dr. Bredesenas: Kai pradėjome nagrinėti didesnį duomenų rinkinį, o ne vien natrio, kalio ir panašių tyrimų duomenis, supratome, kad žmones, kuriuos kamuoja arba kuriems gresia pažintinių (kognityvinių) funkcijų sutrikimas, galima skirstyti į kelias grupes. Jei demencija siejama su lėtiniu sisteminiu uždegimu – tai 1 tipo, arba uždegiminė, Alzheimerio liga. Jei pažintinių funkcijų sutrikimą sukelia senkantys sinapsių, arba neuronų sandūrų, palaikymo ištekliai, tarkim, mažėja estradiolio, vitamino D ar B12, testosterono – tai 2 tipo, arba atrofinė, Alzheimerio liga. O jeigu ją paskatino cukraus toksiškumas – 1.5 tipo Alzheimeris, nes jį lemia ir sisteminis uždegimas, ir palaikymo išteklių sumažėjimas, ir cukraus sukeliamas atsparumas insulinui. Vėliau paaiškėjo, kad yra žmonių, kuriems ligą sukelia toksinės medžiagos – biologinės, pavyzdžiui, pelėsių išskiriami mikotoksinai arba neorganinės – tokios kaip gyvsidabris. Fizinė žala kiekvienam organizmui pasireiškia skirtingai, priklausomai nuo paciento, nors diagnozė ta pati. Tai suvokę kūrėm skirtingus Alzheimerio gydymo būdus, pritaikomus kiekvienam pacientui.
O labiausiai nustebome supratę, kad tai, ką vadiname Alzheimeriu, iš tiesų yra gynybinė smegenų reakcija į visus anksčiau išvardytus veiksnius. Ėmėme tirti, kaip smegenys apsisaugo. Kaip tik čia slypi sprendimas, kaip išgydyti Alzheimerio ligą: nustatyti, kokie veiksniai sukelia natūralią gynybinę smegenų reakciją, o paskui tuos veiksnius pašalinti iš paciento aplinkos ir organizmo.

Dale Bredensen. „Tyto alba“ nuotrauka

Amiloidinė ir genetinė Alzheimerio ligos prigimtis

Dr. Amenas: Man tenka dažnai susidurti su vaizdiniais tyrimais, pasišneku su bičiuliais iš GE Healthcare, gaminančios vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos įrangą, kuria mes naudojamės. Jie kuria ir amilodines plokšteles aptinkančią vaizdo tyrimų įrangą ir išleidžia tam šimtus milijonų dolerių. Sakyčiau, pakaktų jas pašalinti, bet jūs sakote ką kita: jeigu esama didelių amiloidinių plokštelių sankaupų, žmogui veikiausiai prasideda Alzheimerio liga, tačiau plokštelės ne ligos priežastis, o apsauginio smegenų atsako požymis.

Dr. Bredesenas: Taip, tai atsakas. Pasirodo, ir Harvarde buvo atlikti tokie tyrimai. Amiloidai – tai lyg antimikrobinė medžiaga. Smegenys gamina amiloidus, saugodamos nuo sisteminio uždegimo.
Taigi, reikia ieškoti, kaip panaikinti amiloidines plokšteles, tačiau dar svarbiau rasti, kaip pašalinti jų atsiradimo priežastis, kurių yra daug. Kiekvieno žmogaus, kuriam diagnozuotra ar gresia Alzheimerio liga, organizme tokių ligą skatinančių veiksnių esama nuo 10 iki 25, todėl geriau nešalinti amiloidinių plokštelių, kol nepanaikintos jų formavimąsi skatinančių veiksnių. Pas mus atvyksta daug žmonių, kurių amiloidinių plokštelių sankaupos pašalintos antikūnais, tačiau liga dėl to tik pasunkėjo. Tad verčiau pirmiausia pašalinti priežastis, sukeliančias ligą, o ne gynybinį atsaką.

Dr. Amenas: Ar yra tyrimų, rodančių, kad pašalinus amiloidines plokšteles žmonių pažintinės funkcijos gerėja?

Dr. Bredesenas: Kol kas nėra, o pastangų, kaip žinote, įdėta daug. Šiai teorijai patvirtinti tiktų žmonės, kuriems Alzheimerio ligą paskatino geno mutacija. Žmonių su APP geno mutacija, lemiančia didesnę amiloidinių plokštelių sankaupą ir šeiminę Alzheimerio ligą, nėra daug, bet manau, kad blogiausia, jog žmonės nori greito ir paprasto sprendimo – pašalinti amiloidines plokšteles – ir nė nepagalvoja, kad jos – ne vienintelė ligos priežastis. Iš tiesų jų sankaupa – apsauginė reakcija, bet siejama su viso neuronų tinklo mažėjimu. Tyrinėdami motininę molekulę, amiloidinio baltymo pirmtakę, pamatėme, kas lemia, kad ji skyla dvejaip – formuoja amiloidinės plokštelės arba apsaugo sinapses ir neuronus. Vadinasi, amiloidinio baltymo pirmtakė molekulė gali dalytis dviem priešingais būdais. Ji gali tiesiogiai padėti neuritui (nervinės ląstelės ataugai) augti ir formuoti sinapsę (nervinių ląstelių sandūrą) arba „liepti“ neuritui trauktis ir sunaikinti sinapsę. Kitaip tariant, arba formuojami amiloidai, kurie kaupdamiesi ir sulipdami į plokšteles skatina Alzheimerio ligą, arba priešingai – palaikomas sinapsių, užkerčiančių kelią ligai, susidarymas. Toks molekulinis jungiklis.
Problema sudėtinga, nes reikia išiaiškinti, ar paciento smegenyse vyksta nenormalus kaupimas, nustatyti, kodėl jis vyksta, ir rasti būdą būklei pagerinti. Nėra greito ir paprasto sprendimo. Kompleksinių sutrikimų išgydyti vienu vaistu neįmanoma, tam būtina kompleksinė programa. Todėl mes ir sukūrėme ReCODE programą, pritaikomą konkrečiam ligoniui.

Praktiniai knygos „Įveikti Alzheimerį“ patarimai

Dr. Amenas: Pakalbėkime apie praktinį jūsų knygos panaudojimą. Ar žmonės gali ką nors padaryti kad ir dabar, tikėdamiesi apsaugoti atmintį ar net ją atgauti?

Dr. Bredesenas: Žinoma. Iš tikrųjų ši liga turėtų būti labai reta, bet tarp daugiausia gyvybę pasiglemžiančių ligų JAV ji užima trečią vietą. Jungtinėje karalystėje demencija yra pagrindinė mirties priežastis. Tai didžiulė ir labai paplitusi problema. Mes rekomenduojame žmonėms atidžiai stebėti savo tyrimų rezultatus ir atlikti vadinamąją kognoskopiją – nustatyti visus galimus sukėlėjus ir rizikos veiksnius. Jeigu didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo per daug, vadinasi, vyksta sisteminis uždegimas, kurį reikia panaikinti, ir vaistų nuo uždegimo nepakaks. Turite išsiaiškinti, kas uždegimą sukelia – gal metabolinis sindromas arba toks jūsų organizmo atsakas į pelėsių išskiriamus toksinus? Gal tai reakcija į specifinius patogenus? Turite visa tai kruopščiai išsiaiškinti ir pasitarti su šeimos gydytoju.

Dr. Amenas: Bet dauguma šeimos gydytojų nesimokė funkcinės arba integraliosios medicinos, jie dažniausiai skiria vaistus simptomams numalšinti. Todėl svarbu rasti gydytoją, padėsiantį pacientui išsiaiškinti ligos priežastis. Labai svarbu bendradarbiauti su mediku, žvelgiančiu į pacientą kaip visumą. Juk jeigu žmogus serga depresija, tai nereiškia, kad jam trūksta prozako. O kalbant apie savigalbą, mes atlikome įdomų pacientų, kurie negeria žuvų taukų, tyrimą – patikrinome omega-3 indeksą, didesniosios daugumos jis buvo žemas arba nepakankamas. Tyrimo išvados pribloškia, nes tai irgi – sisteminio uždegimo priežastis.

Dr. Bredesenas: Jūs neabejotinai žinote, kad daugumos iš mūsų omega-6 kiekis per didelis, o omega-3 – per mažas, taip iš dalies mes patys nutiesiame kelią ligai. Gyvename toksinų pilnoje aplinkoje, pasaulyje, kur dirva nualinta, kur daugumos iš mūsų per mažas omega-3 kiekis. Tad iš dalies sargdiname save ar bent jau keliame riziką susirgti Alzheimeriu. Vadinasi, pirmiausia turime atlikti išsamius tyrimus, kurie padės aptikti ligą sukeliančius veiksnius, pavyzdžiui, didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo tyrimą, patikrinti insulino kiekį prieš valgį: jeigu jo kiekis viršija rodmenį 5, vadinasi, esama atsparumo insulinui, o tai skatina demenciją, – vadinasi, reikia atkurti jautrumą insulinui. Be to, pravartu išsiaiškinti, ar nesame veikiami sunkiųjų metalų.

Toksinai ir žolelių papildai nuo streso

Dr. Amenas: Vadovaudamas psichiatrinės ligoninės diagnostikos skyriui, kuriame gydėsi nuo narkotinių medžiagų priklausomi pacientai, kartą namo parsinešiau kompiuterinių tomografijų ir savo keturiems vaikams vaizdingai paaiškinau, kaip narkotinių medžiagų vartojimas paveikia smegenis. Man kelia didelių abejonių tie, kurie palankiai kalba apie kanapes. Atlikome didžiulį kanapių rūkytojų tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad jų smegenų struktūrų, o labiausiai hipokampo, apimtis sumažėjusi. Alkoholis siejamas su septynių rūšių vėžiu, o cheminiai vaistai kenkia smegenims. Kalbėjausi su Alzheimerio asociacijos atstovais – jų nuomone, alkoholis yra viena iš pastiprinančių medžiagų. Esu mandagus, todėl tik pagalvojau: „Rimtai?“ Mes taip nemylime savo smegenų? Mano galva, mažiau yra geriau, tačiau mane domina ir jūsų nuomonė.

Dr. Bredesenas: Gerai pastebėta. Daugelis žmonių vartoja alkoholį ir, aišku, streso hormono kortizolio išsiskiria mažiau. Vis dėlto manau, kad reikia laikytis pusiausvyros. Bet jei jau prakalbome apie psichoaktyvias substancijas, ką pasakysite apie kanabinolį?

Dr. Amenas: Niujorko universitete atlikti tyrimai parodė, kad jis vaikams palengvina traukulius dėl padidėjusio smegenų elektrinio aktyvumo. Kanapės legalizuotos neseniai, tad dar nebuvo laiko atlikti išsamių tyrimų, tačiau esama kitų priemonių atsipalaiduoti. Mudu abu juk dideli meditacijos šalininkai. Dar man patinka šafranas. Tai vienas mėgstamiausių mano prieskonių, jis gerina nuotaiką ir mažina stresą. Amūrinio kamštenio ir vaistinės magnolijos preparatai taip pat mažina kortizolio išsiskyrimą. Domiuosi augaliniais papildais, nes daugelis vaistų, kuriais malšinu pacientų stresą ir nerimą neigiamai veikia smegenų funkciją. Štai kodėl labai retai skiriu ksanaksą, valiumą ar klonopiną, nes jie silpnina smegenų kraujotaką, o visi anksčiau suminėti žoliniai papildai palengvina ir Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenų funkciją.

Nei jūs, nei aš iš tiesų nesame nusiteikę prieš vaistus, tiesiog tai nėra pirmiausia pasirenkama ar vienintelė priemonė, kai yra tiek puikių dalykų, pavyzdžiui, jūsų knygoje minimi ženšenis, migdomoji vitanija, žaliosios arbatos ekstraktai – visi jie tikrai padeda.

Dr. Bredesenas: Visiškai pritariu. Tik pažiūrėkite, kokių rezultatų pasiekiama su vaistažolėmis, tarkim, su rausvosios rodiolės ar mėlynžiedės taškuolės papildais – jie labai veiksmingi, tad žmogui nereikia skirti cheminių medžiagų. Savo pacientams visada primenu, kad Alzheimerio ligos gydymas – ne sprintas, o maratonas, ir reikia didelių paties paciento pastangų.

Parengė Jolita Parvickienė