Popiežius Pranciškus su vargstančiaisiais. EPA nuotrauka

„Maniau, kad nebeturiu jokio gyvenimo. Maniau, kad tai jau pabaiga. Gyvenau gatvėje.“ Jonas

„Buvau visiškame skurde. Jaučiausi palūžusi ir įkalinta tokiame gyvenime.“ Lina

Šiemet, lapkričio 18 d., antrą kartą minime popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Pasaulinę vargstančiųjų dieną. Neseniai Lietuvoje lankęsis popiežius šv. Mišiose sakydamas homiliją mūsų klausė: „Ką čia šiandien, šį sekmadienio rytą, Jis pastatytų į centrą? Kas bus tarp mūsų tie mažiausieji, tie vargingiausieji, kuriuos privalome priimti per šimtąsias Nepriklausomybės metines? Kas yra tie, kurie neturi nieko duoti mainais, kad būtų apmokėta už mūsų pastangas ir savęs apribojimą?“ Šiandien Popiežius vėl į mus kreipiasi ir siūlo atlikti namų darbus „pasaulinę dieną kaip ši esame pašaukti rimtai išsitirti sąžinę, kad būtų aišku, ar gebame išgirsti vargšus.“

„Deja, dažnai pasitaiko, kad girdimi balsai tik priekaištauja vargstantiesiems ir ragina tylėti ir susitaikyti su savo dalia. Balsai šiurkštūs, dažnai įkvėpti vargšų baimės, nes į juos žiūrima ne kaip į stokojančiuosius, bet ir kaip į nesaugumo, nestabilumo kėlėjus bei kasdienių įpročių trikdytojus, todėl atmestinus ir laikytinus per atstumą“, – į tokį dažnai visuomenėje sutinkamą požiūrį dėmesį atkreipia Šventasis Tėvas.

Pasaulinę vargstančiųjų dieną esame raginami sunkiau gyvenančiuosius ne tik prisiminti, bet ir juos pažinti, konkrečiu darbu ar pasiryžimu pagelbėti. Esame kviečiami įsiklausyti į vargstančiųjų poreikius ir perspėjami, kad dažnai esame linkę verčiau dalintis materialiomis gėrybėmis, negu dovanoti savo laiką, kurti bendrystę.

Vienoje iš vargstantiesiems pagalbą teikiančių „Carito“ organizacijų savanoriaujanti Kristina, susidūrusi su vargstančiaisiais, pasakoja turėjusi atsisakyti stereotipų: „Sutinku daugybę žmonių, kurie labai nori padėti, ir daugybę žmonių, kuriems reikia pagalbos. „Caritas“ yra ta vieta, kur mes susitinkame. Tie, kurie teikiame pagalbą, dažnai esame linkę įsižeisti, kai mūsų parama nepriimama, atstumiama, neva panaudojama ne tais tikslais. Tačiau po kurio laiko supranti, kad žmogui svarbiausia buvo ne drabužiai, maistas ar pinigai. Jam paprasčiausiai norėjosi pasikalbėti, būti priimtam ir pasijausti reikalingam.“

Popiežius Pranciškus kviečia visuomenę solidarizuotis, nes visų mūsų solidarumas gali padėti įveikti problemas, kurių po vieną įveikti negalėtume: „Bendradarbiaujant su kitų pastangomis, įkvėptomis ne tikėjimo, bet žmogiškojo solidarumo, dažnai pavyksta padėti taip, kaip vieni nepajėgtume. Pripažinimas, kad milžiniškame skurdo pasaulyje ir mūsų įsikišimas yra ribotas, menkas ir nepakankamas, skatina tiesti rankas, kad abipusiu bendradarbiavimu tikslo galėtume siekti veiksmingiau.“

Popiežiaus Pranciškaus kvietimu minint antrąją Pasaulinę vargstančiųjų dieną Lietuvos parapijose bus meldžiamasi už vargstančiuosius ir jų vargą mažinančius žmones bei organizacijas. Kartu primenama kiekvieno tikinčiojo pareiga ir padrąsinimas geros valios žmonėms asmeniškai padėti vargstančiajam ir pagal galimybes įsitraukti į bendruomeninę tarnystę dalyvaujant parapijos, vyskupijos „Carito“ ar kitos pagalbą vargstantiesiems teikiančios organizacijos veikloje.

Parengta pagal popiežiaus Pranciškaus žinią antrosios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga „Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo“.