Pixabay.com nuotrauka

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12“, LRT.lt 

Sekmadienį Latvija švenčia nepriklausomos valstybės šimtmetį. „Latvijos nacionalinės patriotinės jėgos labai didžiavosi tuo, kas vyko Lietuvoje. Tarkim, Mindaugą net laikė savo nacionaliniu didvyriu“, – interviu LRT RADIJUI apie savo šalies istoriją ir šiandienos aktualijas pasakoja Latvijos universiteto profesorius IVARAS IJABAS. Jis sako, kad su šeima Latvijos šimtmetį minės Rygos centre, kur vyks saliutas ir didelės iškilmės.

Kaip tiksliai buvo paskelbta Latvijos nepriklausomybė, ar turite išsaugoję tą deklaraciją?

Tautos Taryba paskelbė nepriklausomybę 1918 m. lapkričio 18 d., ir tai vyko truputį kitaip, negu buvo paskelbta nepriklausomybė Lietuvoje tų pačių metų vasario 16 dieną. Per Latviją ėjo frontas, ir savo nepriklausomybę Latvija galėjo paskelbti tik tada, kai žlugo tuometė Vokietijos valdžia.

Nepriklausomybę paskelbė patriotiškai nusiteikusios ir dešinės, ir kairės pakraipos politinės jėgos. 1918 m. lapkričio 17 d. jos buvo susirinkusios, ir nuspręsta skelbti nepriklausomybę. Nepriklausomybės aktą galima rasti ir Latvijos nacionaliniame archyve, ir internete.

Turbūt galime pabrėžti, kad prieš 100 metų Lietuva valstybę atkūrė, o Latvija – sukūrė: iki tol Latvijos nebuvo.

Mes labai didžiuojamės savo broliais lietuviais už tai, kad jie turėjo tokią valstybę, kuri driekėsi net iki Juodosios jūros. Latvijos nacionalinės patriotinės jėgos labai didžiavosi tuo, kas vyko Lietuvoje. Pavyzdžiui, Mindaugą net laikė savo nacionaliniu didvyriu. Bet Latvija kaip valstybė ir būtent tokiu pavadinimu buvo sukurta 1918 m. lapkričio 18 d.

Kalbant apie Latvijos šimtmetį ir pirmuosius metus, manau, kad garsiausias, bent jau Lietuvoje geriausiai žinomas, politikas buvo Karlis Ulmanis – premjeras, ketvirtasis prezidentas, 1934 m. perversmo organizatorius. Kaip vertinamas šis politikas šiandien? 

K. Ulmanis buvo savotiškas Lietuvos prezidento Antano Smetonos analogas – pagal savo darbo ir valdymo metodus. Kita vertus, jis aktyviai kūrė valstybę. K. Ulmanis Latvijoje yra vertinamas gana teigiamai. Manoma, kad be jo Latvijos valstybė nebūtų buvusi sukurta – tai įvyko būtent jo kietos rankos dėka.

Jeigu kalbama apie K. Ulmanio valdymą, būtina prisiminti ir 1940 m. įvykius, kurie palietė ir Lietuvą. Kalbant apie juos, K. Ulmanio valdymo laikai nebeatrodo tokie baisūs, žiaurūs – vis dėlto tai buvo nepriklausoma Latvija.

Pixabay.com nuotrauka

IVARAS IJABAS: Latviai pirmiausia šimtmetį švenčia, kaip ir mūsų broliai lietuviai, su kuriais ir mes drauge šventėme Lietuvos valstybės šimtmetį. Mes gyvename tokiu dinamišku laikotarpiu, Latvijos ekonomika yra gana stipri. Bet mes, Baltijos šalys, privalome stebėti, kas vyksta plačiajame pasaulyje.

Pirmasis Latvijos prezidentas (ne visi ir žino Lietuvoje) yra Janis Čakstė – teisininkas, Tautos tarybos pirmininkas. Ar jis populiarus, dažnai prisimenamas Latvijoje?

Kalbėti apie J. Čakstės reikšmę yra gal net šiek tiek juokinga, nes J. Čakstė prieš kurį laiką buvo išrinktas populiariausiu Latvijos politiku.

Įdomu, nes kalbant apie Latvijos šimtmetį ir šiuos laikus, atrodytų, kad Vaira Vike-Freiberga irgi yra labai žinomas Latvijos žmogus. Ar ji buvo antra tame populiariausių politikų sąraše?

J. Čakste jau yra miręs 1927 m., o apie V. Vike-Freibergą kalbama, kad ji yra populiariausia iš gyvų Latvijos politikų. Ji, be abejo, yra populiariausia politikė po nepriklausomybės atkūrimo, ir didžiausi jos nuopelnai – dėl Latvijos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO. Mes didžiuojamės tokia figūra kaip V. Vike-Freiberga, nes ji ir dabar yra labai aktyvi – važinėja po įvarius forumus, aktyviai gyvena. 

Ar Rusijos ranka Latvijos politikoje smarkiai jaučiasi?

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tiesiogiai Latvijos politikoje Rusijos ranka tikrai nedalyvauja. Mes turime politinių jėgų ir tokių politikų, kurie viena akimi lyg ir žvilgčioja Rytų kryptimi. Vis dėlto Latvijos politika yra kuriama Latvijoje, o ne kažkur kitur. 

Gal galėtumėte politologo žvilgsniu įvertinti, kiek latviai šiomis dienomis kalba apie šimtmetį ir istoriją, o kiek – apie šių dienų aktualijas? 

Latviai pirmiausia šimtmetį švenčia, kaip ir mūsų broliai lietuviai, su kuriais ir mes drauge šventėme Lietuvos valstybės šimtmetį. Mes gyvename tokiu dinamišku laikotarpiu, Latvijos ekonomika yra gana stipri. Bet mes, Baltijos šalys, privalome stebėti, kas vyksta plačiajame pasaulyje – visa tai, kas susiję su įvykiais JAV, Rusijos geopolitika, apskritai, kas vyksta pasaulyje.

Kaip pats švęsite?

Man pasisekė, kad lapkričio 17 d. švenčiu gimtadienį. Su šeima Latvijos šimtmetį paminėsime Rygos centre, kur vyks saliutas ir didelės iškilmės, susirinks daug žmonių.

lrt