Zachiejus. Niels Larsen Stevns (1864 – 1941)

Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo praeiti pro tą medį. 
    Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“ 
    O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto aš atiduosiu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“. 
    Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.

Skaitiniai E2 (472)

Apr 3, 1–6. 14–22: Kas atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo

Ps 15, 2–3a. 3bc–4ab. 5. P.: Nugalėtojui aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste.


Evangelijos skaitinio komentaras

Jėzus palyginimu apie fariziejų ir muitininką aiškino, kad verčiau būti nuolankiam, nei laikyti save geresniu už kitą (plg. Lk 18, 9–14). Atleisdamas nusidėjėlei nuodėmes, Jėzus pamokė namų šeimininką fariziejų, kad verčiau būti nuolankiam nei savimi patenkintam teisuoliui (plg. Lk 7, 36–50). Šiandienos Evangelijos skaitinyje Jėzus pasisiūlo apsilankyti viešai žinomo nusidėjėlio, kyšininkaujančio muitininko Zachiejaus namuose. Žmonės Zachiejų laikė parsidavėliu Romos imperijai ir pralobėliu tautiečių žydų sąskaita. Taigi dauguma mąstė apie tai, koks buvo Zachiejus, o Jėzui rūpėjo tai, koks jis gali būti. Numanydamas, kokia gali būti jo ateitis, Jėzus maloniai kreipėsi į Zachiejų skatindamas priimti išgelbėjimą.

Ir mes ne kartą buvome vienaip ar kitaip panašūs į Zachiejų. Juk ir mes esame linkę pasinaudoti kitais žmonėmis ar žiūrėti tik savo poreikių, paisyti tik savo naudos. O kartais elgiamės kaip abejingi pašaliečiai. Tarsi teisuoliai, kuriems nieko neprikiši, išsijuosę peikiame kitus žmones. Mums būdinga taikyti dvejopą matą – vienokį sau ir kitokį kitiems.

Nepaisant mūsų klaidų, ydų ir polinkio taikyti dvigubą matą, Jėzus visada mūsų ieško, visada mus kviečia, kaip kad kvietė Zachiejų. Jėzus mus myli tokius, kokie esame. Negana to, Jis mus taip stipriai myli, kad nori, jog taptume tokie, kokie būti esame sukurti.

Šiandien melsdamasis prašyk Viešpaties parodyti tau paprastą būdą tapti tokiu žmogumi, kokiu Dievo tau skirta būti. Galbūt tai reiškia būti rūpestingesniam ar dosnesniam, galbūt labiau mylėti savo šeimą ar būt maldingesniam. Jėzus padėjo Zachiejui, Jis pasirengęs padėti ir mums.

Viešpatie, pripildyk mane meilės išmokyk žvelgti į aplinkinius žmones taip, kaip Tu žvelgi į mane.

Iš „Žodis tarp mūsų“ 2013 m. lapkritis-gruodis

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai