pexels.com nuotrauka

Pokalbis su MARKU RICHARDSONU – nusipelniusiu socialiniu verslininku ir konsultantu, Bangoro universiteto (Didžioji Britanija) socialinio verslo skyriaus direktoriumi. Ryt Vilniuje vyksiančios tarptautinės konferencijos „So What“ pranešėjas teigia, kad nors ir sunku rasti laiko socialinio poveikio matavimui, tai svarbu daryti.

Žvelgiant į jūsų bendradarbiavimo su socialiai atsakingu verslu patirtį, ar organizacijos skiria pakankamai dėmesio socialinio poveikio matavimo?

Remėjai ir investuotojai siekia aiškesnio poveikio matavimo ir tai padėjo daugeliui organizacijų perimti gerąsias praktikas. Kita vertus, pernelyg daug organizacijų apie poveikio matavimą galvoja tik projektui pasibaigus, matuoja tik tai, ar projektas pasiekė tikslus, kurie buvo užsibrėžti jo pradžioje. Tai tikrai per vėlu ir nėra labai naudinga. Socialinio poveikio vertinimas yra naudingiausias, kai tampa organizacijos veikimo būdo dalimi ir iš jo gaunami duomenys naudojami darant reikalingus strateginius sprendimus. Sakyčiau, kad apie 10-20 procentų nevyriausybinių organizacijų ir socialinių įmonių Jungtinėje karalystėje tikrai išnaudoja poveikio vertinimą tokiu būdu.

Mark Richardson. linkedin nuotrauka

Ar jaučiate, kad organizacijos vis labiau domisi šiais klausimais? Galbūt tai yra savaime suprantama socialinio verslo dalis?

Susidomėjimas poveikio matavimu Jungtinėje karalystėje tikrai auga, tačiau yra ir tam tikras nenoras.  Daug žmonių poveikio vertinimą sieja su ataskaitų remėjams rengimu ir galvoja, kad tai tėra nemaloni, biurokratinė darbo dalis, kurią reikia padaryti, norint gauti paramą. Nepaisant to, organizacijų, suprantančių, kad poveikio vertinimas yra pamatinis dalykas socialiniam verslui, daugėja. Geras verslas visada nori žinoti, kurie produktai ar paslaugos davė daugiausiai pelno, ir ką daryti, kad pelno būtų daugiau. Geras socialinis verslas lygiai taip pat nori suprasti, kurios jų veiklos duoda norimų rezultatų ir kaip jos galėtų būti patobulintos.

Su kokiomis kliūtimis susiduriate sdarbe, galbūt organizacijoms trūksta supratimo apie socialinį poveikį?

Iš esmės trūksta supratimo apie socialinio poveikio matavimą ir resursų jam įgyvendinti. Tiesą sakant, abu šie dalykai susiję. Daugelis organizacijų nesupranta, kokių rezultatų nori pasiekti, ar kaip juos pamatuoti. Tai gali išspręsti toks paprastas dalykas kaip šiai temai skirtos vienos dienos kūrybinės dirbtuvės.

Kai organizacija supranta, kas reikalinga matavimų atlikimui, ji gali pradėti naudoti paprastas informacijos rinkimo priemones. Dažnai galvojama, ypač tarp mažų organizacijų, kad poveikio matavimas yra pernelyg sudėtingas ar suryjantis pernelyg daug laiko. Iš tiesų, jo esmė yra surasti metodus tinkamus konkrečiai organizacijai.

Ką patartumėte organizacijai, norinčiai pradėti matuoti savo socialinį poveikį? Kokių klaidų reikėtų vengti?

Visų pirma, reikėtų suprasti, kas yra suinteresuoti jūsų veikla. Kam jūs darote poveikį? Galvokite plačiai – gali būti žmonių ar bendruomenių, kurios yra veikiamos jūsų veiklos, net jei jie nėra tie, kuriems jūs stengiatės padėti.

Antra, reikia gerai suprasti, kokios yra jūsų veiklos pasėkmės. Galvodami apie rezultatus, klauskite: „kas iš to?“ ir „kodėl tai svarbu?“.

Nepamirškite apmąstyti tiek negatyvių, tiek pozityvių pasekmių. Idealiu atveju, būtų galima klausti tų, kurie yra suinteresuoti jūsų veikla, kaip jūsų socialinis projektas ar verslas juos paveikia – į gerą ar į blogą.

Kai žinote kam ir kaip darote poveikį, reikia išsiaiškinti, kurios detalės yra išties svarbios matavimui. Čia vėl geriausi pagalbininkai – žmonės, kuriems norite padėti.

Kai jau žinote, ką norite matuoti, galvokite apie lengviausią būdą gauti šią informaciją. Kartais tai gali būti anketos, kurias užpildytų žmonės, dalyvaujantys jūsų projekte, kartais – viešai prieinami statistiniai duomenys. Galvokite, kaip šių duomenų rinkimą paversti reguliarios jūsų verslo ar projekto veiklos dalimi, kad jis taptų kasdienybės dalimi, o ne papildomu darbu, padaromu vėliau.

Norėtume paklausti apie jūsų  veiklos socialiniame versle patirtį. Esate įkūręs organizaciją, kuri rūpinosi benamių žmonių įdarbinimu, kodėl nusprendėte imtis šios veiklos?

Gimtajame mieste buvo daugybė gatvėse gyvenančių benamių. Kai kalbėdavau su jais, dauguma jų sakydavo, kad labai norėtų turėti darbą. Tai jiems rūpėjo labiau nei šilta vieta miegui. Tai buvo susiję tiek su savigarba, tiek su galimybe užsidirbti pinigų maistui ir pastogei.

Taigi pabaigęs universitetą kartu su draugu įkūriau katalogą „Aspire“, skirtą padėti benamiams susirasti darbą. Tai nebuvo lengva! Dauguma benamių Britanijoje turi sudėtingų problemų, dažnai psichikos sveikatos sutrikimų ar priklausomybių. Mums pavyko padėti įsidarbinti dviem šimtams benamių dešimtyje skirtingų šalies miestų per vienerius metus. Tuomet šalia pradėjome vystyti kitas veiklas.

Deja, katalogas, kurį buvome sukūrę, bankrutavo, bet daugelis kitų socialinių verslų išliko – nuo langų valymo iki kompiuterių detalių rūšiavimo.

Kaip darbas su benamiais paveikė jūsų supratimą apie socialinį poveikį ir socialinius pokyčius?

Svarbiausias dalykas, kurį supratau apie socialinio poveikio matavimą – sunku rasti laiko tai padaryti! Socialiniame versle visas pastangos dedamos bandant uždirbti pakankamai pinigų, kad būtų įmanoma išsilaikyti ir padėti žmonėms, vardan kurių šis socialinis verslas egzistuoja.

Antroji įžvalga – didžiausias poveikis gali būti netoks, kokio tikėjaisi. Suteikti benamiams rutiną, pozityvią socialinę aplinką, tikslą ir pasididžiavimą – visi šie dalykai buvo svarbesni nei pinigai, kuriuos padėjome jiems uždirbti. Iš tiesų, daugumos su mumis dirbusių žmonių finansinė situacija netapo daug geresnė, nei gaunant pašalpas iš valstybės. Ir vis dėlto gauti darbai pakeitė jų gyvenimus.

Taigi, suprasti tikrąjį savo veiklos poveikį yra svarbu, nes tai gali padėti priimti svarbius sprendimus, vedančius į norimą rezultatą. Reikia atvirai žvelgti į galimybę, kad modelis, kurį naudojate, nebūtinai yra pats geriausias.

„So What” konferencijoje, kuri vyks lapkričio 22 d., pranešimus taip pat pristatys: Peteris Ptashko, „Globalaus socialinio verslumo tinklo“ direktorius, kurio atstovybė – Jungtinėje Karalystėje, Annica Johansson, „Reach for change“ poveikio matavimo vadovė, Dominykas Karpovičius, organizacijos „Homo eminens“ įkūrėjas ir vadovas, Juris Cebulis, projekto „Parama socialiniam verslui“ vadovas, dr. Renata Matkevičienė, „Socialinio poveikio tyrimų grupės” vadovė, Vilniaus universiteto dėstytoja.Pranešėjus iš Jungtinės Karalystės pristato Britų taryba. 

Konferenciją organizuoja VšĮ „Geri norai LT“. Įgyvendindama veiklą, ši organizacija siekia telkti socialinio verslo steigėjus bei vystytojus, stiprinti nevyriausybinių organizacijų bendruomenes bei skatinti socialinio verslo, socialinių pokyčių ir socialinės atsakomybės iniciatyvų plėtrą Lietuvoje. Konferencija yra dalis interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ ir „Geri norai LT“ vykdomo „Daugiau negu daiktai“ projekto, kuris iš dalies finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis

Konferencija „So What“ vyks lapkričio 22 d., ketvirtadienį, Kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“ Vaidilutės g. 79, Vilniuje. Renginio pradžia – 9:00 val.

Konferencijoje bus sinchroninis vertinimas iš anglų į lietuvių kalbą.

Norintieji dalyvauti registruotis gali čia: https://sowhatconference.splashthat.com/arba telefonu +370 620 79378.

Renginio programa bei daugiau informacijos: https://sowhatconference.splashthat.com/