Pixabay.com nuotrauka

„Nerimą kartkartėmis pajausti yra normalu, bet mes nesame sukurti jausti nerimą visą laiką“, – sako psichologė RUGILĖ KAZLAUSKIENĖ. Ne vienas esame patyrę nerimą, baimę, paniką. Šios emocijos mums padeda išvengti pavojaus, pasiruošti sunkiems išbandymams, stresą keliančioms situacijoms. Tačiau kartais nerimas tampa nebekontroliuojamas, o panikos atakos ištinka tuomet, kai mažiausiai to tikimės. Kodėl taip nutinka? Kaip įveikti nerimą? Kaip elgtis panikos atakos metu?

Į šiuos klausimus atsako R. Kazlauskienė, Psichologinės sveikatos centro psichologė.

Kas yra nerimas? Kada ši emocija yra mums naudinga, o kada jau pradeda trukdyti?

Nerimas yra natūrali emocija, kurią patiria visi žmonės. Šios emocijos tikslas – įspėti mus apie potencialų pavojų ateityje. Įsivaizduokite žmogų, gyvenusį prieš tūkstančius metų. Eidamas mišku jis pajunta, kad kyla keistas vėjas, girdisi nepažįstami garsai, neįprastai atrodo dangus – jam kyla nerimas, kad nutiks kažkas bloga. Nerimo paskatintas žmogus pasislepia urve ir išvengia uragano. Nerimas yra emocija, kurią lydi dėmesio ir minčių sutelkimas į problemą bei adrenalino reakcija kūne, t. y. tankiau plakanti širdis, padažnėjęs kvėpavimas, įtampa raumenyse.

Šiais laikais dažnai norime nebejausti nerimo. Juk aplink mus nebėra daugelio pavojų, kurie grėsė mūsų protėviams. Vis dėlto mūsų smegenys yra beveik tokios pačios, kaip ir prieš tūkstančius metų gyvenusių žmonių, tad mūsų protas nuolat vertina, kas bloga mums gali nutikti. Dauguma mūsų esame palikuonys tų, kurie žvalgėsi, iš kurios pusės iššoks vilkas. Nes tuos, kurie, užuot žvalgęsi vilko žiūrėjo į saulę ir debesis, suvalgė plėšrūnai, ištiko gamtos nelaimės, ir jie palikuonių nesusilaukė.

Kada nerimas trukdo? Tada, kai nuo jo kenčia gyvenimo kokybė. Žmogų, galvojantį apie artėjantį egzaminą ir nerimaujantį, ar negaus to klausimo, kuriam dar nepasiruošė, nerimas paskatina pasiruošti visiems klausimams. Bet jeigu žmogus jau pasiruošė visiems klausimams, vakarieniauja su šeima, bet negali ramiai pasikalbėti, nes mintys vis grįžta prie egzamino, tai jau yra trukdymas. Beveik visiems žmonėms kartais truputį trukdo nerimas – pavyzdžiui, prieš atsiskaitymus, darbo pokalbius, pirmą pasimatymą su patinkančiu žmogumi ir t. t. Tai žmogiška ir labai natūralu.

Psichologinės sveikatos centro psichologė Rugilė Kazlauskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Ar išgyjama nuo panikos atakų? Savo klientams dažnai akcentuojame, kad mūsų tikslas nėra padaryti taip, kad niekada gyvenime panikos ataka nebeištiktų. Mūsų tikslas – padėti jiems įveikti panikos atakų baimę, kad jos nebegadintų gyvenimo.

Kaip atpažinti nerimo sutrikimą?

Nerimą kartkartėmis pajausti yra normalu, bet mes nesame sukurti jausti nerimą visą laiką. Jei ši emocija nuolat lydi žmogų, jis pajunta, kad jo kūnas ir protas eina iš rikiuotės. Klasikiniai užsitęsusio nerimo simptomai yra nemiga, problemos susikaupiant, dirglumas, įtampa kūne, šios įtampos sukeliami įvairūs skausmai bei pojūčiai. Nerimą patiriančio žmogaus mintys vis grįžta prie problemų ir pavojų. Taigi net tada, kai laikas skiriamas poilsiui, žmogus jaučia, kad nepavyksta atsipalaiduoti, nes protas vis dar suka tuos pačius sunkius klausimus galvoje. Žmogus jaučiasi išvargęs nuo savo minčių, nuolatinio streso ir kartu nebežino, kaip pakeisti savo situaciją.

Pagrindinis būdas atpažinti, kad jau metas kreiptis pagalbos – paklausti savęs: kiek aš kenčiu? Jeigu mano gyvenimas vis labiau virsta kančia ir nebežinau, kaip išeiti iš šios būklės, tai jau yra ženklas, kad būtų išmintinga kreiptis pagalbos ir palengvinti savo kančią.

Yra kelios nerimo sutrikimo rūšys. Manau, svarbu paminėti, kad kai kuriais atvejais žmogus jaučia nerimą visą laiką, kitais atvejais nerimas jį vargina tik tam tikromis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, gali visai ramiai jaustis namuose su savo šeima. Tačiau atsidūrę vietoje, kur yra svetimų žmonių, pavyzdžiui, universitete ar darbovietėje, jie pajunta aukščiau minėtus simptomus.

Kartais tokie žmonės pradeda vengti viešumos – jie sako, kad nori mokytis ar dirbti tik iš namų, kad jiems nereikalingi draugai, visiškai užtenka pramogų namuose. Jei esate panašioje situacijoje, svarbu paklausti savęs: ar mano gyvenimą vairuoja norai ir vertybės, ar baimės? Jeigu jaučiate, kad gyvenimo vairą atidavėte baimėms, verta kreiptis pagalbos ir jį susigrąžinti, nes gyvenimas, kurį vairuoja baimės, tampa prėskas.

Kokia pagalba suteikiama žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų?

Pagrindinė pagalbos priemonė vis dėlto yra psichoterapija. Yra įvairių psichoterapijos rūšių – tarsi daug kelių įkopti į tą patį kalną, nors kalnas visais atvejais yra tas pats – žmogaus gerovė.

Esu kognityvinės elgesio terapijos atstovė. Šios psichoterapijos principas – tikslo siekimas struktūruotu būdu. Psichoterapijos pradžioje išsiaiškiname, kas stovi už žmogaus problemos: kokios gyvenimo patirtys, įsitikinimai apie save bei pasaulį. Toliau ieškome būdų, kaip padėti žmogui pakeisti savo gyvenimą ir sumažinti kančią: mokomės pajausti ir atpalaiduoti savo kūną, pažinti nerimą keliančias mintis ir pakeisti jas tokiomis, kurios drąsina, o ne žlugdo. Galiausiai ateina laikas susitikti su savo baime akis į akį – po truputėlį, nedidelėmis dozėmis daryti tai, kas kelia nerimą. Ši dalis žmogui visada būna sunkiausia, bet kartu didžiausias atradimas yra pajusti, kad jis gali kur kas daugiau, negu manė.

Dar viena pagalbos priemonė – gydytojo psichiatro skiriami vaistai. Jie padeda sumažinti įtampą, geriau miegoti. Svarbu paminėti, kad vaistai yra tik papildoma, o ne pagrindinė nerimo sutrikimų gydymo priemonė. Vien vaistais sumažinęs nerimo lygį žmogus vis tiek nepasieks tos gyvenimo kokybės, kokią jis galėtų pasiekti pasitelkęs psichoterapiją.

Ne vienas mūsų yra patyręs vadinamąjį panikos atakos priepuolį, ištinkantį žmogų jam visiškai to nesitikint. Kas išprovokuoja šias atakas? Kokie jų požymiai?

Panikos ataka – tai labai intensyvi adrenalino reakcija, įvykstanti ne vietoje ir ne laiku. Įsivaizduokite, kad einate vienas gatve ir staiga prieš jus iššoka didžiulis šuo, iššiepęs dantis. Užplūsta didžiulė baimė, jūsų širdis pradeda stipriai ir greitai plakti, visas kūnas įsitempia ir pasiruošia kovai arba bėgimui. Tokiu atveju, ko gero, padėkotumėte savo kūnui už tokį gerą pasirengimą. Tačiau įsivaizduokite, jeigu tos pačios reakcijos užplūstų jus lyg iš giedro dangaus, pavyzdžiui, plaunant indus. Pradeda plakti širdis, visas kūnas įsitempia, pradeda drebėti galūnės, nuo įtampos dažnai atsiranda skausmų (pavyzdžiui, krūtinės srityje). Kadangi žmogus tankiai kvėpuoja, pradeda svaigti galva ir darosi sunku įkvėpti. Žmogų apima baimė mirti, uždusti, nualpti, patirti infarktą. Intensyvios panikos atakos gali trukti iki pusvalandžio, dažniausiai apie 10 minučių, tačiau žmogui tas laikas slenka kaip amžinybė.

Kodėl smegenys pradeda ne laiku paleidinėti adrenalino reakcijas? Vienareikšmio atsakymo nėra. Lygiai taip pat negalime vienareikšmiškai atsakyti, kodėl kai kuriems žmonėms prasideda gastritas arba dermatitas. Pačią panikos ataką dažniausiai kursto baimė mirti, alpti, uždusti. Pajutus simptomus, žmogų užplūsta baimė, o baimė dar labiau sustiprina simptomus. Didelį vaidmenį atlieka pernelyg tankus ir greitas kvėpavimas, nuo kurio sukasi galva, ir tai kelia dar didesnę baimę. Taip sukasi panikos ratas.

Kaip reikia elgtis ištikus panikos atakai? Ar reikalinga gydytojų pagalba? Ar nuo jų išgyjama?

Ištikus panikos atakai svarbiausia pasakyti sau: „Aš nemirsiu, nealpsiu, neatsitiks nieko tragiška, tai tik diskomfortas kūne.“ Tada subalansuoti kvėpavimą – kvėpuoti lėtai, įkvėpti normalius kiekius oro. Ir palaukti, kol praeis – panikos ataka visada praeina.

Ar reikalinga gydytojų pagalba? Pirmą kartą ištikus panikos atakai žmonės dažnai kviečia greitąją medicininę pagalbą, nes bijo, kad juos ištiko infarktas ar kita liga. Bet jeigu gydytojas jus patikino, kad esate sveikas, kad jus ištiko tik panikos ataka, antrą ir trečią kartą kviesti greitosios pagalbos dėl tų pačių simptomų nebeverta. Jeigu panikos atakos kartojasi, jūs jų bijote, dėl jų pradedate riboti savo gyvenimą, tuomet verta kreiptis į psichoterapeutą.

Ar išgyjama nuo panikos atakų? Savo klientams dažnai akcentuojame, kad mūsų tikslas nėra padaryti taip, kad niekada gyvenime panikos ataka nebeištiktų. Mūsų tikslas – padėti jiems įveikti panikos atakų baimę, kad jos nebegadintų gyvenimo. Kai žmogus nustoja bijoti savo simptomų, pažįsta juos, žino, kaip sau padėti, dažniausiai stiprių panikos atakų ir nebelieka, nes baimė yra tarsi anglys, pakuriančios panikos mašiną.

Kokios priežastys sukelia nerimo sindromą? Kaip stipriai jį lemia šiandienis gyvenimo būdas? Kaip išmokti gyventi be nerimo?

Šiandieniame pasaulyje mes galime gyventi labai įvairiai – taip, kaip pasirenkame. Nerimo sutrikimus labai dažnai nulemia mūsų vaikystės patirtys, sąlygojančios mūsų pačių ir aplinkinio pasaulio vertinimą, ir dėl to kartais pasirenkame tai, kas mums žalinga.

Kiekvienas žmogus yra atskira istorija, tad skirtingos ir priežastys, lemiančios nerimo sutrikimus. Vis dėlto yra nustatytos kelios priežastys, galinčios sukelti nerimo sutrikimų: aukšti reikalavimai sau, mintys, kad turiu viską padaryti tobulai, be klaidų; požiūris, kad esu ypatingas, man turi visada sektis, negaliu atsilikti nuo kitų; negalėjimas pakelti neapibrėžtumo, noras viską kontroliuoti; nemokėjimas pasakyti „ne“, noras visiems įtikti, patikti, padėti, nemokėjimas apginti savo interesus.

Tenka pripažinti, kad pirmosios dvi paminėtos žmogaus ypatybės tikrai yra kurstomos šiuolaikinės visuomenės. Žurnalų viršeliuose šypsosi tie, kurie buvo ypatingi, kuriems viskas sekėsi, tad jauni žmonės pradeda kelti labai aukštus reikalavimus ir sau. Vis dėlto šiuo atveju svarbiau ne pastangos tapti tokiu pačiu, o įsiklausymas į savo kūno ir sielos poreikius.

Žmogaus gyvenimas – tai ne vien patraukli profesija, statusas ir įspūdingos atostogos, kurių nuotraukas įkeliame į socialinius tinklus. Žmogaus gyvenimo labai svarbią dalį sudaro poilsis, sportas, pasivaikščiojimai, skanus maistas, laikas, praleistas su kitais žmonėmis ir t. t. Tad svarbu stengtis būti čia ir dabar, įsiklausyti į aplinką ir save patį.