Valdo Ozarinsko meninis projektas pirmajam Vilniaus dienų festivaliui 1995 m.

„Architektūra žmogų nuolat bando, testuoja, ir tai nėra malonu“, – viename interviu yra sakęs architektas, menininkas, vienas ryškiausių Lietuvos tarpdisciplininio meno ir konceptualiosios architektūros atstovų Valdas Ozarinskas (1961–2014). Lapkričio 23 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre bus atidaryta šio išskirtinio menininko kūrybos retrospektyva „Architektas be architektūros?“. Patikrinti V. Ozarinsko teiginį, susipažinti su jo darbais ir vizija parodos lankytojai galės iki kitų metų sausio 13 dienos.

„Šiuo metu, kai radikaliai keičiasi tradiciniai profesijų apibrėžimai, labai įdomu pažvelgti į V. Ozarinsko kūrybą. Ilgą laiką dirbęs tarsi užkulisiuose, paraštėse, jis suformavo daugybę meno sričių aprėpiančią praktiką. Kad ir kurioje srityje dirbtų, jis nesiliovė mąstęs apie architektūrą – visai kitaip, negu buvo įprasta tuometiniame architektūros lauke. Tačiau jo kūryba aktuali ne tik jaunajai architektų kartai, kuri vis dažniau gręžiasi į idėjas, tyrimą, naudoja platų žinių, informacijos spektrą. Peržvelgiant V. Ozarinsko kūrybą ryškiai atsiskleis keletas mūsų šalies dešimtmečių. O menininko ir jo bendražygių intervencijos į miestą, interjerus, šiuolaikinio meno ir mados lauką tikrai nustebins“, – sakė parodos kuratorė Virginija Januškevičiūtė.

Valdas Ozarinskas kūrė parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas ir videofilmus, redagavo leidinius, kuravo architektų grupės „Privati ideologija“ parodas ir organizavo muzikos bei meno renginius.

Žinomiausi architektūriniai menininko kūriniai – drauge su bendraautorių kolektyvu kurtas ikoniškas Lietuvos paviljonas EXPO 2000-ųjų parodai Hanoveryje ir stilizuoti, grubūs militaristiniai interjerai barams NATOʼs ir „Neperšaunama liemenė“. V. Ozarinskas yra surengęs apie dešimt personalinių ir dalyvavo daugiau nei penkiasdešimtyje grupinių parodų, 2007-aisiais buvo įvertintas „Hansabank“ meno premija. Paskutiniai plačiai pristatyti jo meno projektai – „Romas Ubartas“ ir „Juoda pagalvė“.

„Architektas be architektūros?“ – tai beveik tris dešimtmečius aprėpianti menininko ir architekto kūrybos apžvalga, pirmoji galimybė sąlygiškai naujus jo darbus apžvelgti drauge su senesniais ir retai pasitaikydavusi proga sugretinti jo kūrybą įvairiose meno srityse.

Valdas Ozarinskas daugelį metų dirbo Šiuolaikinio meno centre architektu, prisidėjo kuriant institucijos įvaizdį ir interjerą. Parodą sudarys dešimt skyrių, trys iš kurių eksponuojami trijuose ypatinguose kiek skirtingais laikotarpiais Ozarinsko sukurtuose interjeruose – ŠMC kino salėje, drabužinėje ir fojė

Parodos kuratorė – Virginija Januškevičiūtė.

Ketvirtoji parodos dalis kuruojama drauge su Jurga Daubaraite ir Jonu Žukausku.

Parodos architektas – Audrius Bučas.

Artėjančios parodos Šiuolaikinio meno centre: lapkričio 28 d., trečiadienį, 18 val. bus atidaryta ispanų videomenininkės Eli Cortiñas paroda „Remiksuotojai niekada nemiršta“, o lapkričio 30 d., penktadienį, 18 val. įvyks jaunųjų menininkų darbus pristatančios parodos „JCDecaux premija“ atidarymas.

Valdo Ozarinsko sukurtas Šiuolaikinio meno centro interjeras (2006 m.).
Šiuolaikinio meno centro fojė interjeras ( 2006 m.).
Lietuvos paviljonas parodoj „Expo 2000“ (arch. G. Kuginys, M. Bučienė, V. Ozarinskas, A. Čeponytė). Saschos F. A. Hendel nuotrauka
Franko Zappos paminko atidarymo ceremonija (1995 m.).