Igno Stanio nuotr.

Mintys iš Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-mečio minėjimo Kaune, 2018 m. spalio 17 d.

Sąjūdis buvo fenomenas.

Pasaulis nūnai pabūgęs, temsta, o 1988–1991 m. Lietuvos Sąjūdžio stebuklas, kurį prisimenam, vis šviesesnis.

Grįžtame mintimis, mėginame suvokti to fenomeno reikšmę. Išimtinis reiškinys Europos istorijoje, bet tuo ir ypatingas – vilties ženklas. Tai galima!

Žmonės gali būti kitokie.

Menki dalykai – godulys, kerštas, pavydas, pagieža – telieka sau menki. Ne norma!

Jų atsikratyti vis dėlto įmanoma, ir būsim kitokie.

Atgimimo žmonės buvo vilties ir džiaugsmo žmonės.

Pamokos, kurių patyrėme, labai reikalingos, tik prisiminkim.

Gyventi yra laimė, o laisvės laimė didesnė už didžiausią kišenę su jos tariamais turtais.

„Lietuva – tai sąžinė“, dažniau prisiminkime šiuos Kęstučio Genio žodžius.
Ir brolystės pamoka.

Aplink mus – pokrikščioniškoji Europa, grįžtanti į godulio barbariją. Lietuva blyksterėjo kaip švyturys.

Galima gyventi kitaip!

Teisingai. Gyventi teisingai.

Testiprėja pagarba ir atjauta, žmoniškumas.

Būtent žmoniškumas – tai raktas į ateitį, kad ji dar būtų.

O egoizmas ir viešpatavimas kitiems – tai atgyvena ir blogis.
Kas neaišku? Šalin atgyvenas!