Pixabay nuotrauka

Ar teisės viršenybė ir teisinė valstybė yra vertybės, vis dar svarbios šiandieniniame globaliame pasaulyje? Kaip geriau užtikrinti lyčių lygybę? Ar dabartiniame netikrų naujienų ir hibridinių atakų pasaulyje įmanomi sąžiningi ir saugūs rinkimai? Į šiuos klausimus ekspertai atsakymų ieškojo lapkričio 23 d. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto surengtoje diskusijoje „Ko tikimės iš Europos 2019 metais?“.

Diskusijoje dalyvavo ir į klausimus atsakė už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Věra Jourová, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja prof. dr. Margarita Šešelgytė.

Saugumo svarba

Europos Komisijos narė V. Jourová diskusijos pradžioje pabrėžė, kad Europai būtina susidėlioti prioritetus, tapti stipresnei kylančių pavojų akivaizdoje gynybos, prekybos, užsienio politikos srityse. „Mes gyvename besikeičiančiame pasaulyje, kur atsiranda vis naujų grėsmių. Turime prie jų prisitaikyti – kovoti su propaganda, kibernetinėmis atakomis, nelegalia teroristų skelbiama informacija internete, vaikų pornografija“, – teigė komisarė.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius antrino V. Jourovai sakydamas, kad Europa šiuo metu yra naujo politinio sezono išvakarėse ir išgyvena tam tikrus tvarumo testus, tokius kaip „Brexit“. „Manau, kad vienas svarbiausių prioritetų mums turėtų būti saugumas. Transatlantinė vienybė mums yra labai svarbi, turėtumėme vienodai vertinti priklausymą ES ir NATO, nes pirmoji saugo, o antroji gina. Taip pat privalome atidžiai stebėti hibridines grėsmes, sklindančią dezinformaciją“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Teisinės valstybės principai ir nepriklausomumas

VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, kalbėdamas apie teisinės valstybės principų taikymą visoje ES, pasiūlė prisiminti, kad tai buvo viena svarbiausių stojimo į šią sąjungą sąlygų, be kurios įgyvendinimo nacionaliniu lygiu kalbėti apie narystę būtų neverta. Tačiau įstojus šie principai gali būti pradedami judinti, kaip Lenkijoje ar Rumunijoje: „Šis principas itin svarbus ES dėl trijų priežasčių. Visų pirma, reikia suprasti, kad nacionaliniai teismai yra ES teismai, todėl jie turi vienodai aiškinti ir taikyti teisės normas, ES savarankiškai tokių teismų neturi. Kitas dalykas – nusikalstamumas šiais laikais kerta sienas. Matome daug pavyzdžių, kai teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra kertinis persekiojant baudžiamąsias veikas ir užsiimant prevencija. Tam reikia vienodo standarto, nes jei jis neužtikrinamas, kyla abejonė, ar, pavyzdžiui, galima išduoti pilietį kitai valstybei, jei mes nepasitikime jos teismais ar teisėjų nešališkumu. Na ir dar svarbus lėšų panaudojimo klausimas.“

Komisarė V. Jourová, kalbėdama apie teisinės sistemos vientisumą ir skaidrumą, pabrėžė nepriklausomos teisinės sistemos svarbą: „Politikų įtaka teismams ir teisminei valdžiai gali būti pražūtinga. Būtina aiškinti visuomenei, kodėl mes negalime supolitinti teisinės sistemos – juk nepriklausomi teismai yra demokratiškos valstybės dalis, turi egzistuoti valdžių pasidalijimas.“

Komisarė papasakojo apie savo iniciatyvą Europos Komisijoje, skatinančią bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų ir kitų valstybių ieškant įrodymų. Jos siūlymu, policininkai ar prokurorai galėtų kreiptis į bet kurios kitos valstybės narės IT kompaniją ir reikalauti įkalčių, kuriuos šios turės pateikti per dešimt valandų. Iki šiol teisėsaugos institucijų atstovai iš pradžių turi kreiptis į kitos valstybės teisėsaugos institucijas, o tai gerokai pailgina tokių atvejų nagrinėjimą.

Moterų teisių klausimas

Diskusijoje aptarta ir teisės aktų, kurie užtikrintų lyčių lygybę einant vadovaujančias pareigas, galimybė. VU TSPMI direktoriaus pavaduotojos prof. dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, Lietuvoje moterų lygybės klausimas itin keblus, kadangi valstybė puikiai implementuoja ES, tarptautinius teisės aktus, tačiau problemų atsiranda juos įgyvendinant: „Moterys turi visas galimybes gauti išsilavinimą, dirbti valstybės tarnyboje ir kitose srityse, tačiau viskas sudėtingiau, kai kalbama apie moterų buvimą aukščiausiose pozicijose, valdyboje. Į moterį vadovę vis dar žiūrima neigiamai, tai susiję su istoriniais, paprotiniais dalykais, stereotipais. O šie stereotipai turi poveikį moterų savirealizacijai, drąsai.“

Pasak prof. dr. M. Šešelgytės, moterų įtraukimas į įvairiausias struktūras paprastai turi du galimus požiūrius. Vienas jų – besąlygiškas, kai nustatomos tam tikros kvotos, tačiau gali būti taip, kad jos bus įtraukiamos, tačiau realaus balso neturės. Kito požiūrio šalininkai teigia, kad nesvarbu, kiek moterų eina aukštas pareigas, svarbu, kad jos būtų įgalintos priimti sprendimus ir būtų išgirstos. Pasak profesorės, pirmasis požiūris gali mūsų visuomenėje skambėti nepatraukliai, tačiau, nusistačius kvotas, prie jų priprastumėme ir jos taptų įpročiu.

Eeuropos Komisijos narės V. Jourovos teigimu, net pagal įstatymą įtrauktos į valdybą ar jose einančios tam tikras aukštas pareigas moterys nebūtinai jose turės balsą. „Svarbu suprasti, kad kvotos pernakt mąstymo ir suvokimo apie šią problemą tikrai nepasikeis. Reikia keisti įpročius, skatinti gydytojų, pareigūnų ir visų žmonių švietimą. Galiausiai, politinės partijos, verslininkai turi suprasti, kad jiems naudinga komandoje turėti ir moterų.“

Netolima ES ateitis

Kalbėdami apie netolimą ES ateitį pašnekovai linkėjo teisininkų bendruomenei ir pilietinei visuomenei būti aktyviems, nepasiduoti propagandai ir dezinformacijai, balsuoti.

Kalbėdama apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus prof. dr. M. Šešelgytė sakė besitikinti, kad demokratija išliks, o nauji žmonės išlaikys svarbiausias vertybes, teisės viršenybę, žmogaus teises.

Prof. dr. T. Davulis teigė norintis, kad Lietuvoje išliktų ES palaikymo tendencija, kad jaustumėmės Europos žemyno dalimi ir nepamirštumėme, kad daugiau Europos nereiškia mažiau Lietuvos.

Komisarė V. Jourová diskusiją užbaigė paminėdama svarbiausias žmonių vertybes: stabilumą, saugumą, gerovę. Pasak jos, laikydamiesi kartu būsime stipresni ir įveiksime daugiau pavojų: „Šiuo metu jaučiame spaudimą iš nestabilių regionų, girdime dezinformaciją ir propagandą, tačiau privalome mobilizuotis ir susitelkti tam, kad išliktume, baigtumėme kalbas apie išstojimą iš ES supratę, kad ši sąjunga mums bus stabilumo, saugumo ir gerovės garantas.“

VU naujienos