Popiežiaus Pranciškaus bendroji audiencija 2018 m. lapkričio 28 d.

EPA nuotrauka

Dešimt Dievo įsakymų – tai ne tik draudimai, bet visų pirma raginimas atverti širdį Šventajai Dvasiai ir jos skatinamiems daryti gera, trečiadienio bendrosios audiencijos metu sakė popiežius Pranciškus, užbaigdamas Dekalogui skirtą katechezių ciklą.
 
„Jei norime gyventi ištikimą, dosnų, tikrą gyvenimą, mums reikia turėti naują širdį, kurioje gyvena Šventoji Dvasia. Aš klausiu: kaip gi įvyksta toks širdies „persodinimas“? Kaip senoji širdis tampa naująja širdimi? Tai įvyksta „Dvasios siekimų“ dėka“, – sakė popiežius ir paaiškino, kad į juos mus veda Dievo įsakymai ir Jėzaus Kalno pamokslo palaiminimai. Jei stengiamės gyventi pagal Dekalogą, jei stengiamės būti Dievui dėkingi, jei branginame laisvę, jei mylime žmones ir gyvybę, jei esame ištikimi ir nuoširdūs, nesunkiai suvokiame, kad to paties mus moko ir Kristus.

„Žiūrėdami į Kristų, mes matome grožį, gėrį ir tiesą. Šventoji Dvasia mus skatina gyventi pagal jo mokymą, sužadina mumyse viltį, tikėjimą ir meilę. Ir šitaip mes imame suprasti, ką reiškia, kad Viešpats Jėzus atėjo į pasaulį ne panaikinti Įstatymo, bet jį įvykdyti. Jei anksčiau Dievo Įstatymą mes suvokėme tik kaip paliepimus ir draudimus, Šventosios Dvasios dėka jis tampa gyvenimu, jau nebe vien norma, bet paties Kristaus kūnu, Kristaus, kuris mus myli, mūsų ieško, mums atleidžia, mus guodžia, savo kūne atkuria mūsų vienybę su Tėvu, kurios buvome netekę dėl neklusnumo ir nuodėmės. Dekalogo neiginiai ir draudimai – „nevok“, „neįžeidinėk“, „nežudyk“ – įgauna pozityviąją formą, virsta raginimu mylėti, priimti kitus į savo širdį ir skleisti gerumą. Tai ir yra Jėzaus mums atnešta įstatymo pilnatvė.“

„Kristaus – vien Jo – dėka Dekalogas liaujasi būti smerkimu ir tampa tikrąja žmogaus gyvenimo tiesa, meile, džiaugsmu, taika, kantrybe, malonumu, gerumu, ištikimybe, romumu, susivaldymu“. Pasak popiežiaus, jei Senojo Testamento Dekaloge įžvelgiame Kristaus mokymą, jis pripildo mūsų širdis meilės ir atveria Dievo veikimui.

„Geismai žlugdo žmogų, o mūsų širdyse Šventosios Dvasios pasėti šventi troškimai sužadina naują gyvenimą. Naujasis gyvenimas – tai ne titaniškos mūsų pačių pastangos laikytis taisyklių, bet gyvenimas, kurį mums suteikia Dievo Dvasia, tai darna tarp mūsų džiaugsmo, kai suvokiame, kad esame mylimi, ir jos džiaugsmo, su kuriuo ji mus myli. Susitinka du džiaugsmai: mus mylinčio Dievo džiaugsmas ir mūsų, kuriuos jis myli, džiaugsmas.“

„Štai kas mums, krikščionims, yra Dekalogas: Kristaus kontempliavimas, kad jam atsivertume ir priimtume į širdį Jo troškimus, Jo Šventąją Dvasią.“