EPA nuotrauka

Progresyvūs kairiųjų pažiūrų žmonės dažnai į religiją žvelgia kaip į daug problemų politikoje keliantį dalyką. Jie mano, kad tikintieji yra „radikalūs“, nepriima kitokią nuomonę turinčių ar iš kitokios kultūrinės aplinkos kilusių žmonių. Tai skatina juos galvoti, kad religiją derėtų pašalinti ar bent jau išstumti į visiškai privačią gyvenimo sferą, kad ji nebeturėtų jokios įtakos politiniams procesams. Tačiau ar išmintingi tokie siekiai? VOTER studijų centro atliktas tyrimas rodo, kad taip manantieji gali smarkiai klysti. Šiame tyrime lyginti religingi ir nereligingi JAV gyventojai, 2016 metų JAV prezidento rinkimuose balsavę už Donaldą Trumpą. Tyrimas parodė, kad tikintys dabartinio JAV prezidento rinkėjai yra nuosaikesni nei prie religijos neprisirišę. 

Statistiniai duomenys rodo, kad D. Trumpo rinkėjai, kurie reguliariai lankosi pamaldose, gerokai teigiamiau nei nereligingi vertina juodaodžius, ispanakalbius, azijiečius, žydus, musulmonus ir imigrantus. Religingi Trumpo rinkėjai taip pat turi daugiau socialinio kapitalo, dažniau užsiima savanoriška veikla, yra labiau patenkinti savo santykiais su šeima ir kaimynais ir dažniau mano, kad pasaulis yra teisingas bei žmonėmis galima pasitikėti.

Didėjanti politinė poliarizacija ir stiprėjantys konfliktai dėl tapatybės, rasės, imigracijos ir LGBT teisių padalino amerikiečius į dvi susipriešinusias stovyklas su labai silpnu nuosaikiu viduriu. JAV daugelis žmonių į religines institucijas, dažniausiai dėl jų pasipriešinimo tos pačios lyties santuokoms, žvelgia kaip į pagrindinį tokio susiskaldymo kaltininką. Vis dėlto VOTER studijų centro atliktas tyrimas rodo, kad dalyvavimas religinėje veikloje gali turėti švelninantį poveikį politinėms nuostatoms, ypač konservatyvių rinkėjų. JAV nacionalinės apklausos rodo, kad D. Trumpo rinkėjai, kurie reguliariai lankosi pamaldose, yra labiau nei nereligingi linkę šiltai žiūrėti į rasines ir religines mažumas, teigiamiau žvelgti į imigraciją ir yra labiau rūpintis skurdo problemomis.

Religingų konservatyvių amerikiečių požiūris į juodaodžius, ispanakalbius ir azijiečius yra palankesnis nei nereligingų konservatorių. Į juodaodžius teigiamai žvelgia 48 procentai niekada nelankančių pamaldų D. Trumpo rinkėjų ir 73 proc. į pamaldas einančių dažniau nei kartą per savaitę. Religingi D. Trumpo rinkėjai taip pat teigiamiau vertina ir kitas etnines mažumas: 80 proc. religingų ir 60 nereligingų D. Trumpo rinkėjų į azijiečius žvelgia teigiamai, į ispanakalbius teigiamai žiūri 72 proc. religingų ir 63 nereligingų dabartinio JAV prezidento rinkėjų.

EPA nuotrauka

Už D. Trumpą balsą atidavę religingi amerikiečiai taip pat teigiamiau žiūri į relgines mažumas, tokias kaip musulmonai ir judėjai. Pavyzdžiui, jei Trumpo rinkėjas yra religingas, tikimybė, kad jis teigiamai žiūrės į žydus padidėja 17 procentų.

Tiek Amerikos protestantai, tiek katalikai, balsavę už D. Trumpą, yra labiau linkę sutikti, kad rasinė ir religinė įvairovė yra svarbi Amerikos tapatybės dalis nei nereligingi amerikiečiai, palaikę D. Trumpą. 83 procentai D. Trumpo rinkėjų, einančių į religines apeigas dažniau nei kartą per savaitę, sutinka, kad norint būti tikru amerikiečiu svarbu priimti žmones, kilusius iš kitokios rasinės ir religinės aplinkos. Tarp nereligingų D. Trumpo rinkėjų taip mano 67 procentai apklaustųjų.

Dauguma JAV konservatyvių rinkėjų pritaria mirties bausmės taikymui (mirties bausmė yra taikoma 30 iš 50 valstijų), tačiau tarp religingų konservatyvių amerikiečių priešiškumas mirties bausmei didėja kartu su dažnesnių pamaldų lankymu – itin dažnai apeigas lankantys D. Trumpo rinkėjai daugiau nei dvigubai dažniau nepritaria mirties bausmei (20 procentų prieš 8 procentus).

Religingi D. Trumpo rinkėjai yra labiau susirūpinę dėl skurdo. Su teiginiu, kad skurdas jiems yra svarbi problema, apklausose sutiko 42 procentai religingų ir 23 nereligingų D. Trumpo rinkėjų. Kai kas galėtų interpretuoti šiuos duomenis sakydamas, kad konservatyvūs JAV krikščionys sako, kad skurdo problema jiems reikšminga tik norėdami pasirodyti esą geri tikintieji, tačiau apklausos rodo, kad šie žmonės dažniau savanoriauja įvairiose su skurdu kovoti skirtose akcijose, kurias dažniausiai organizavo net ne jų bažnyčia.

Ar D. Trumpo rinkėjai yra religingi žmonės? Duomenys rodo, kad maždaug ketvirtadalis (24 proc.) D. Trumpą rinkimuose palaikiusių amerikiečių išvis nesilanko pamaldose, tiek pat lankosi įtin retai. Dar 12 procentų teigia į pamaldas einantys kelis kartus per metus ir maždaug 8 procentai – kelis kartus per mėnesį. Likę 31 procentai religines apeigas lanko reguliariai, tarp jų 22 procentai dalyvauja kas savaitę ir 9 procentai – dažniau nei kartą per savaitę.

Įdomu tai, kad praktikuojantys religingi konservatyvūs amerikiečiai daugeliu kitų su demografija susijusių aspektų atrodo itin panašūs į nereligingus konservatorius. Jie uždirba maždaug tiek pat pinigų (nors tyrimai rodo, kad itin dažnai pamaldas lankantieji uždirba truputį mažiau). Jie yra taip pat linkę dirbti visą darbo dieną (38 ir 42 procentai). Panašiu dažnumu jie žiūri žinias ir skaito naujienas.

Vis dėlto yra keletas svarbių skirtumų. Kas savaitę į pamaldas einantys D. Trumpo rinkėjai dažniau yra susituokę (70 proc. prieš 55 proc.), tarp jų yra daugiau moterų (47 proc. pries 39 proc.), dažniau turi aukštąjį išsilavinimą (31 proc. prieš 19 proc.).

EPA nuotrauka

Iš šių rezultatų galima padaryti įdomią išvadą: konservatyvūs respublikonai, už D. Trumpą balsavę religingi amerikiečiai, dažnai laikosi nuosaikesnių pozicijų daugeliu su kultūriniais karais susijusių klausimų nei sekuliarūs jų politiniai bendraminčiai. Ši analizė rodo, kad dalyvavimas religinėse apeigose gali turėti nuosaikumą didinantį poveikį JAV politikai, ypač klausimuose, susijusiuose su rase, imigracija ir tapatybe. Jie taip pat rodo, kad pilietinės visuomenės institucijos (tiesiogiai nepavaldžios valstybei) gali atlikti svarbią funkciją, mažinant visuomenėje esantį susiskaldymą ir padėti žmonėms rasti bendrų sutarimo taškų, nors yra ir tokią galimybę ribojančių aplinkybių.

Pirma. Tapatinimasis su Respublikonų partija (kuriai priklauso ir D. Trumpas) gali skirtumus tarp religingų ir nereligingų rinkėjų padaryti nereikšmingus, suvienydamas žmones už D. Trumpo nugaros. Pavyzdžiui, D. Trumpo įsakymas sugriežtinti sienų kontrolę atvykstantiems iš kelių musulmoniškų valstybių ir negatyvi retorika tarptautinės prekybos atžvilgiu gali tapti svarbesnė nei skirtumai, esantys tarp šių rinkėjų grupių. Palankumas prezidentui gali turėti svarbios įtakos žmonių laikysenai.

Antra. Rekordiniai skaičiai žmonių palieka organizuotas religines bendruomenes. Duomenys rodo, kad nuo 1992 metų nereligingų amerkiečių skaičius padidėjo keturis kartus, o tarp konservatyvių rinkėjų šis skaičius patrigubėjo. Tad religijos potencialas sumažinti susiskaldymą visuomenėje sumažėjo. Tyrimai rodo, kad konservatyviems žmonėms labai svarbu prikklausyti vienokiai ar kitokiai bendruomenei ir lojalumas jai. Tačiau kai konservatoriai apleidžia religines praktikas, svarbiausia jų grupinės tapatybės dalimi tampa etniškumas, ir tai skatina tautines ir rasines priešpriešas.

Trečia. Daugelis progresyvių kairiųjų pažiūrų žmonių (tokių kaip, pavyzdžiui, Noamas Chomsky) į religiją žiūri per kovos su LGBT klausimais prizmę. Religiją jie mato kaip iracionalų priešiškumą žmogaus teisėms ir laisvėms. Tačiau jie neteisingai mano, kad religingumas susijęs su neigiamu požiūriu į etinines ir religines mažumas, migrantus ir kitokių pažiūrų žmones. Į religiją jie žiūri kaip į tolerancijai skatinti nereikalingą dalyką – tai yra tiesa, kai kalbama apie kairiųjų pažiūrų žmones. Religijos atsisakymas yra propoguojamas, manant, kad religijos atsisakę žmonės taps tolerantiškesni, tačiau aptarto tyrimo duomenys rodo priešingą tendenciją. Tikėjimo praradimas gali skirtingai paveikti liberalus ir konservatorius – gali būti taip, kad liberalai taps liberalesni, o konservatoriai – konservatyvensi.

Ispanų mąstytojas Donoso Cortesas yra pastebėjęs: „Smunkant religijos termometrui, kyla politinis termometras.“ Religija, kuri skatina nuosaikias nuostatas tarp konservatyvių amerikiečių silpnėja. Duomenys rodo, kad religijos vadmens sumažėjimas JAV visuomenėje gali paskatinti ir padidinti politinį susipriešinimą. Nors kairieji JAV siekia išstumti religiją iš viešojo gyvenimo, tikėdamiesi, kad padės sukurti tolerantiškesnę aplinką, tai gali būti jų šūviu sau į kojas.

Pagal Voter Study Group parengė Augminas Petronis