Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. 
    Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 
    Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus“. 

Skaitiniai KV (16)

Iz 26, 1–6: Įžengs teisinga tauta, kuri saugo teisybę

Ps 118, 1. 8–9. 19–21. 25–27a. P.: Palaima tam, kurs ateina Viešpaties vardu!


Liturginius skaitinius komentuoja kun. Vytautas Brilius

Mūsų gražios šventovės, iškilmės, adoracijos, maldos, pasninkai ir giesmės didingu ir puošniu choru tarsi šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!“ Ar tai nepatinka Dievui, ar visos Bažnyčios kartų kartos klysta? Neklysta, kas nemeluoja. Skelbti Dievą savo Viešpačiu reiškia skelbti, kad jis yra mūsų valdovas, kad mumyse veikia jo valia, kad ją stengiamės atpažinti, suvokti ir vykdyti. Visi galingi šauksmai per dailę, muziką, liturgiją ir pamaldumą yra tik ženklas, skelbiantis, kad Viešpačiui priklausome. Todėl Dievui garbė, o mums laimė, kai iš tiesų taip yra, kai savo gyvenime vykdome jo valią.

Kokia yra Viešpaties valia? Jis sukūrė pasaulį, atidavė jį žmogui ir dabar jį globoja, laimina, saugo, pasigaili ir įkvepia pasaulyje kurti Dievo karalystę. Dievas į kiekvieno žmogaus prigimtį įdiegė nepanaikinamus doros, tikėjimo, meilės, ištikimybės, dosnumo, gailestingumo ir kitokio gėrio daigus. Dievo valia yra, kad žmogus tas dovanas atpažintų, jas brangintų, gausintų ir dosniai dalintų, taip su juo bendradarbiaudamas žemėje. Dievas sukūrė žmogų iš meilės, todėl nori būti kartu su juo: širdimi, troškimais, darbais – tokia yra Dievo valia.

Kai žmogus tiki ir stengiasi tą Dievo valią vykdyti savo gyvenime, jį neatšaukiamai lydi Dievo malonė ir pagalba, nes juk jis daro paties Dievo darbus. Todėl toks žmogus yra nenugalimas ir nesunaikinamas, niekas negali jo išplėšti iš Dievo rankų, atskirti nuo jo meilės. Toks žmogus per dailę, muziką, liturgiją, maldą ir nuostabią Bažnyčios tradiciją drąsiai ir garsiai šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!“, ir jo liudijimas yra tiesa.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai