Lapkričio 25-ąją minėjome vyskupo Antano Vaičiaus (1926–2008) dešimtąsias mirties metines. Prisiminti ganytoją padės režisieriaus Romo Pletkausko filmas „Žemaičių ganytojas“ (2009 m.).

Pagrindinis filmo mecenatas buvo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija.

Filme naudojama medžiaga yra iš vysk. A. Vaičiaus ir režisieriaus R. Pletkausko archyvo.

I filmo dalis

Telšių vyskupas Antanas Vaičius pasakoja apie savo gimtinę, vaikystę, sesutes ir brolius, tėvelius ir jų bandymą emigruoti į JAV, apie mokslą Šačių, Mosėdžio, Skuodo mokyklose ir 1940 metais prasidėjusią rusų okupaciją. Prisimena kvietimą studijuoti Telšių kunigų seminarijoje ir seminarijos rektoriaus žodžius studijų metu: „Jūsų politika – Tėve mūsų, Sveika Marija ir nieko daugiau...“ Studijas Telšių kunigų seminarijoje ir įšventinimą į kunigus taip pat prisimena ir vyskupo Antano Vaičiaus bendramoksliai vyskupai Juozas Žemaitis ir Juozas Preikšas.

Vyskupas Antanas Vaičius tęsia pasakojimą apie kunigystę pokario metais Plungėje, Klaipėdoje, Žygaičių ir Salantų parapijose.

II filmo dalis

Pasakojama apie darbą Lauksodoje, Akmenėje, apie paskyrimą Antaną Vaičių Telšių klebonu, kurijos kancleriu ir išrinkimą Telšių vyskupijos valdytoju.

Apie Žemaičių Kalvarijos atlaidų draudimą, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ slaptą leidimą, Antano Vaičiaus 1982 metais konsekravimą vyskupu pasakoja vyskupai Juozas Žemaitis, Jonas Boruta. Vyskupai Antanas Vaičius ir Jonas Kauneckas prisimena 1989 metais atkurtą Telšių kunigų seminariją, br. Astijus Kungys – apie brolių pranciškonų atgimimą Lietuvoje ir didžiulę vyskupo Antano Vaičiaus paramą .

Vyskupas Antanas Vaičius pasakoja apie savo pirmąjį vizitą į Vatikaną, popiežiaus Jono Pauliaus II išrinkimą ir jo veiklą, apie Lietuvos kunigų studijas Vatikane.

III filmo dalis

Apie Vatikaną, Teologijos katedros kūrimą Klaipėdos universitete, vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklo pastatymą ir senelių namų atidarymą Nasrėnuose, Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, Berlyno sienos griuvimą, Vakarų įtaką mūsų visuomenei, šiuolaikinę Bažnyčią, popiežių Joną Paulių II ir Lietuvos Nepriklausomybę kalba vyskupas Antanas Vaičius, mons. prof. Arvydas Ramonas, prof. Stasys Vaitekūnas, prel. Juozas Šiurys, kan. Jonas Paulauskas, prof. Vytautas Landsbergis.

Vyskupo Antano Vaičiaus kelionės po Žemaitiją, JAV, Australiją.

Br. Astijus Kungys apie vyskupo nuoširdų rūpinimąsi, gerumą ir meilę žmonėms.

Telšių vyskupo Antano Vaičiaus palinkėjimas Lietuvai.

Atsiliepimai apie filmą

Autoriaus sukurtas biografinis filmas apie vyskupą Antaną Vaičių – tai lyg graži įžanga apie Ganytoją ir Žmogų, kuris, kaip ir legendinis didysis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, nusipelno ne vienos monografijos ar kito kūrinio. Iš filmo dvelkia labai savito, šilto žmogaus, savo ganomuosius mylinčio ganytojo, žmogaus, žinančio gyvenimo vertę, šviesa. Kartu filmas atskleidžia ir dar nežinomų faktų, kuriuos vyskupas apžvelgia ir vertina su jam būdingu gilumu, kartais sarkastiškai ar pajuokaudamas, bet visada gindamas tikėjimo tiesas, kuriomis rėmėsi gyvendamas su žmonėmis, žinodamas jų būtį ir viltis. Tai buvo žmonių vyskupas, kuris išlieka gyvas tarp jų ir šiandien. Filmo kadrai dar kartą įtikina, koks svarbus yra tikėjimas ir kunigo tarnystė netgi pažangiausių technologijų amžiuje. Žmonėms reikėjo, reikia ir reikės tokių dvasininkų – nuoširdžių, įsitikinusių savo pašaukimo reikalingumu, misija tarnauti Bažnyčiai, būti visų žmonių užtarėju, gydančių jų dvasią, praskaidrinančių sielas. Filmo patrauklumą, be abejo, lėmė ir jo kūrėjo Romo Pletkausko šiltas ir skaidrus požiūris į Katalikų Bažnyčios šviesuolį – vyskupą Antaną Vaičių. 

Lietuvių katalikų MA akademikas prof. Stasys Vaitekūnas

Sukurti filmą apie bet kurią iškilią asmenybę visai ne juokų darbas. Kaip atskleisti žmogų, dariusį įtaką kitiems, ką pasakyti apie asmenybę, kuri kaip magnetas traukė tikinčiuosius ir net bedievius, senus ir jaunus, mažaraščius ir Lietuvos intelektualus? Filmo autorius Romas Pletkauskas surado, ko gero, geriausią išeitį – jis leido nevaržomai kalbėti pačiam herojui, Žemaičių vyskupui Antanui Vaičiui. Šviesaus atminimo vyskupo intonacijos, akių šviesa, šypsena ar susikaupimas – visa tai autentiška, ko nebūtų perteikęs joks diktorius ar aktorius. Filmą žiūrėti reikia laiko ir kantrybės. Tačiau tai tikrai verta atiduoti, nes už sugaištą laiką ir lašelį kantrybės po to jus aplankys šviesiojo Vyskupo asmenybės magija, taurumas ir šviesa.

Žurnalistas Andrius Juškevičius

Dokumentinis-biografinis filmas apie Žemaičių vyskupą Antaną Vaičių mane sukrėtė savo autentiškumu ir nuoširdumu. Dokumentiškai, unikaliais tekstais stropiai atskleista įspūdingiausia pastarojo šimtmečio Lietuvos asmenybė. Vyskupo Antano pirmapradiškumas, jo sugebėjimas džiaugtis visur ir viskuo (net priešais) pagilina ir žemaičio bendrą charakteristiką – nepalaužiamo tikėjimo, atkaklus, bet nepiktas ar užsispyręs, blaiviai galvojantis ir nuolat nustebęs, smalsus, šelmiškas ir giliai žmogiškas, gudrus, bet lyriškas. Svarbiausias jo asmenybės bruožas – nuoseklus ir giliai motyvuotas tautiškumas, dorovinis monumentalumas. Filmas parodė, kad mes nesupratome, tiesiog nematėme, koks didis ir unikalus žmogus buvo tarp mūsų.  

Režisierius, teatrologas prof. Petras Bielskis

Biografiniame filme vyskupo Antano Vaičiaus gyvenimas, jo dvasinga ir garbinga tarnystė Lietuvos žmonėms, pasiaukojanti ganytojiška veikla pristatyta kaip nepaprastai reikalinga ir svarbi mūsų visuomenei, kuri stiprino mūsų visų žmogiškuosius jausmus, valią, dorovę, siekimą būti naudingiems savo šalies, savo tautos, visų tikinčiųjų (gal ir netikinčiųjų) labui. Jo Ekscelencijos kilni ir šviesi asmenybė parodyta kaip pavyzdys mums visiems žemiškojo gyvenimo kelyje.  

Prof. Daiva Kšanienė