Scena iš rež. Artūro Šablausko spektaklio „Stiklinis žvėrynas“ Naujajame teatre. Teatro archyvo nuotrauka

„Mažosios studijos“ laidoje „Kultūra ir religija“ – pašnekovės iš dešimtmetį švenčiančio Naujojo teatro: Valstybinio jaunimo teatro aktorė, Naujojo teatro režisierė JANINA MATEKONYTĖ ir Naujojo teatro vadovė, režisierė bei aktorė SVETLANA ŠULC.

Naujojo teatro vadovė S. Šulc teigė, kad Naujasis teatras – tai toks teatras, kuriame dirba ir kuria ir sveiki žmonės, ir turintieji negalią, ir menininkai profesionalai, ir mėgėjai, žengiantys pirmuosius žingsnius.

„Bet daugiausia mūsų teatre yra žmonių, turinčių negalią“, – tikino S. Šulc ir pasakojo, kad šio teatro gimimas – tai sena istorija.

„Kai praradau didžiąją dalį regėjimo, mane buvo apėmusi depresija. Septynerius metus įsivaizdavau, kad nieko nebegaliu, galvojau, kad dėl to, jog nematau, negaliu net valytoja dirbti. Vis dėlto išgyvenau. Meldžiausi ir prašiau Dievo parodyti, ką man daryti. Turėjau išeiti iš darbo, viską gyvenime pakeisti. Tuomet galvojau: negi niekur dirbti daugiau nebegaliu? Ir vienas dalykų, kuriuos pamačiau, buvo neįgaliųjų teatras“, – apie prieš dešimt metų kilusią idėją steigti neįgaliųjų teatrą pasakojo jo vadovė.

Valstybinio jaunimo teatro aktorė, Naujojo teatro režisierė J. Matekonytė prisipažino, kad jai susitikimas su Naujuoju teatru yra didžiulis džiaugsmas.

„Tikrai patyriau džiaugsmą, nes visi žmonės, kurie čia susibūrė, turi tiek šviesos, kad mokaisi iš jų. Ir tikrai yra ko pasimokyti iš neįgaliųjų, – atviravo „Mažosios studijos“ pašnekovė. – Jie apdovanoti šviesa, jie ją spinduliuoja. Patyriau tiek iš jų meilės ir stengiausi kiek galėdama atsidėkoti jiems tuo pačiu.“