Režisierė Giedrė Beinoriūtė. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

„Yra geras kinas ir yra blogas kinas. Arba yra įdomus man kinas. Niekada nesirenku religinio, istorinio ar dar kažkokio, jeigu jis įdomus“, – sako kino režisierė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Giedrė Beinoriūtė. Pasak jos, tikintis žmogus kine ieškos religinių temų, o netikintis jų nepastebės. „Kai pradėjau gilintis daugiau į krikščionybę, tuos pačius filmus pamačiau kaip naujus. Kaip antai A. Tarkovskio „Nostalgiją“, – pasakoja ji.

Studijų metais G. Beinoriūtei didelę įtaką padarė Larso von Triero „Prieš bangas“ tiek kino kalbos, tiek religine prasme. „Ne tik profesine prasme jis man paliko įspūdį, bet ir nepaprastai sukrėtė. Atsimenu tą būseną, mintis. Jis tikrai nukreipė mano mintis Dievop ar anapusybėn ar apskritai galvoti apie tikėjimą“. Kūrinys nebūtinai turi būti susijęs su religija, kad sukeltų tokį efektą, pažymi ji. 

Anot G. Beinoriūtės, geras kinas visada bus dialogas, ne monologas. Teigiantys filmai mažiau įdomūs, pasiekia mažiau auditorijos. 

Menininkė kalbėjo lapkritį Bažnytinio paveldo muziejuje vykusiame atvirame studijų savaitgalyje „Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje“.

2002 m. G. Beinoriūtė apdovanota LR kultūros ministerijos premija už geriausią profesionaliojo meno debiutą (filmai „Egzistencija“ ir „Vulkanovka. Po didžiojo kino“).

2005 m. G. Beinoriūtės filmui „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ ir 2007 m. filmui „Gyveno senelis ir bobutė“ įteikta Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija.

2008 m. G. Beinoriūtės filmas „Balkonas“ pripažintas geriausiu Lietuvos trumpametražiu filmu ir apdovanotas „Sidabrine gerve“.

Naujausias G. Beinoriūtės filmas „Kvėpavimas į marmurą“ yra laimėjęs „Sidabrinę gervę“ (metų geriausias antraplanis vaidmuo) ir du apdovanojimus iš Kosove vykusio „Hyjnesha në Fron“ filmų festivalio (už geriausią scenarijų ir geriausią moters vaidmenį).

Bernardinai.TV