Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Vilniaus choralinė sinagoga arba Taharat ha‘Kodeš sinagoga – vienintelė išlikusi iš 110 Vilniaus sinagogų ir judėjų maldos namų. Tai reformuota choralinė sinagoga. Sklype tarp Pylimo ir Plačiosios gatvės stovinčios sinagogos formos eklektinės, esama modernizuotų neoromaninės architektūros elementų, rytietiško dekoro motyvų.

Pirmasis projekto variantas. LVIA nuotrauka.

Marija Rupeikienė puslapyje autc.lt rašo: „Ji sudėtinio, artimo kubui tūrio, su kupolu, sumūryta iš gelsvų plytų, su dviem netinkuotais fasadais; stogai dengti skarda. Pastatas dviaukštis, su rūsiu ir su trimis nedideliais vienaukščiais kampiniais priestatėliais. Planas netaisyklingas, laiptuoto daugiakampio kontūro, su įgilintu prieangiu, kurio šoniniuose rizalituose įrengti laiptai ir pagalbinės patalpos; antrame aukšte salę iš trijų pusių supa galerijos. Pagrindinis, atgręžtas į gatvę, šiaurės rytų fasadas tinkuotas, su horizontaliomis įrėžomis; dominuoja dviaukštė dalis, prie šios glaudžiasi žemi vienaukščiai priestatai. Dviaukštės dalies šonus pabrėžia rizalitai, o vidurinę dalį akcentuoja įgilintas prieangis, užbaigtas pusapskrite arka ir trikampiu skydu su Dekalogo plokštėmis.

Portalą paryškina trys arkinės angos, kurias skiria dvi ¾ aukštos kolonos su ažūriniais kapiteliais (tai matyt, Jeruzalės Šventyklos architektūros įtaka – imituoja jos portalą rėminusias kolonas – Jachiną ir Boazą). Virš arkinių praėjimo angų įkomponuotas platus pusapskritis trijų dalių langas su smulkiai sudalytais stiklais. Šoninių rizalitų apatinėje dalyje yra siauri poriniai langeliai, apjuosti iškiliu tinko apvadu su karpytu vidiniu kontūru, o viršuje – kvadrato formos nišelėse įkomponuotos apskritos angos, suskaidytos puošniais ažūriniais dekoro elementais. Fasadą juosia smulkiais lipdiniais dekoruotas frizas ir karnizas su dantukais. Šoninis pietvakarių fasadas netinkuotas (tinkuota tik apatinė fasado dalis – iki pusapskričių langų sąramų), su aukštais pusapskričių arkų langais ir plačiu viduriniu trijų dalių antro aukšto langu. Netinkuotas ir aklinas pietryčių fasadas.“

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL
Baltijos fotografijos linija

XVIII a. Vilniuje paplito Haskala judėjimas – žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis.

1820-1830 m. pasirodė pirmieji pasaulietiniai leidiniai – istorijos knygos, išverstos pirmojo žymaus Haskalos laikotarpio rašytojo Mordechajaus Ginzburgo (1795-1846), Abraomo Dovo Lebensono (1794-1876) eilėraščiai. Vilniaus gimnazijose atsirado moksleivių žydų.

Žydų švietėjai nutarė, kad jiems būtinos patalpos susitikimams ir nusprendė įkurti savo sinagogą. Jų iniciatyvą parėmė Vilniaus valdžia, 1847 m. išduotas leidimas atidaryti sinagogą, kuri vėliau pavadinta Taharat Ha‘Kodeš.

1899 m. sinagogos vadovybė įsigijo žemės sklypą Zavalnos (dabartinėje Pylimo) gatvėje.

1902 m. architektas Dovydas Rozenhauzas parengė sinagogos pastato projektą.

1903 m. maldos namai atidaryti.

Sinagoga pavadinta choraline – joje šventines maldas lydėjo ir choro giedojimas.

II pasaulinio karo metu sinagoga išliko, nes nacistinės Vokietijos kariai joje buvo įkurdinę vaistinę.

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Pirmajame sinagogos aukšte – vyrų skyrius, o antrajame – moterų ir patalpa chorui. Fasade – įrašas hebrajų kalba. Virš sinagogos frontono – dekologas su dešimt D-vo įsakymų. Interjere gausu neoromantinės architektūros elementų bei būdingos rytietiškos simbolikos.

Dažnai į sinagogą atvyksta giedoti žymūs kantoriai, tarp jų garsusis Jozefas Malovanis – Vilniaus choralinės sinagogos garbės kantorius.

Nuo 2014 m. Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas yra Simas Levin. Rabinas – Šolom Ber Krinsky. Sinagogos kantorius – Šmuel Jatom.

Sinagogoje meldžiasi Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Juose dažnai dalyvauja ir Vilniuje apsilankantys žydai iš viso pasaulio. Švenčiamos judėjų tradicinės šventės. Vyksta Tora studijų užsiėmimai, aktyvi ir moterų klubo veikla. Sinagogą „surado“ ir jaunimas.

Pastaruosius 3 metus sinagoga buvo nuolat renovuojama.