Paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“. Evgenios Levin nuotrauka 

Lietuvių misionierių, prasmingai įsiliejusių į Gerosios Naujienos nešėjų gretas, veikla yra neatsiejama Lietuvos Bažnyčios istorijos dalis, kuriai, pripažinkime, dėmesio galėtų būti skiriama ir daugiau. Šie žmonės, aukodami patogų gyvenimą, vyksta į tolimus, pavojingus kraštus padėti ištiktiems humanitarinių krizių, stokojantiems būtiniausių išteklių. Jie katechizuoja, steigia mokyklas, moko įvairiausių amatų, gydo ligonius, padeda išgyventi vargstantiems. Lietuvių misionierius – kunigą ir daktarą, ligoninės steigėją Ferdinandą Aleksandrą Bendoraitį, jo talkininkę vienuolę seserį Ksaverą Emiliją Šakėnaitę, daktarą Vytą Kiaušą, seserį Liuciją Maziliauskaitę, kunigą Kazimierą Bėkštą ir kitus – savo knygose „Trys dešimtmečiai Pietų Amerikoje“, „Lietuviai Amazonijos džiunglėse“, „Lietuvių misijos Amazonėje“ yra aprašęs kunigas misionierius Antanas Saulaitis SJ, kuris kiekvienų metų spalio mėnesį – misijų mėnesį – ant bažnyčios sienos Čikagoje iškabindavo visų žinomų misionierių vardus.

Deja, bet Lietuva kol kas dar neturi misijų tinklalapio, kuriame galėtume rasti visą informaciją apie lietuvius misionierius. Šią spragą, padedamas jaunųjų skaučių, ėmėsi pildyti  tėvas Antanas, Bažnytinio paveldo muziejuje surengęs parodą „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“, kuri atvėrė duris lankytojams š. m. gruodžio 13 d.  

Paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“. Evgenios Levin nuotrauka 

Parodoje pristatoma 150 eksponatų iš 2500 artefaktų, surinktų įvairiausiuose pasaulio kraštuose. Tai – buitiniai ir liturginiai reikmenys, asmeniniai daiktai, knygos, spaudiniai, laiškai, atvirukai, suvenyrai, interjero puošmenos, medžioklės įrankiai, garso ir vaizdo įrašai. Parodos lankytojai taip pat gali susipažinti ir su 35 lietuvių misionierių istorijomis, sugulusiomis  kataloge „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“.

Antanas Saulaitis SJ, kuriam yra tekę misionieriauti Brazilijoje, vadovauti Čikagos jaunimo centrui, lankytis Australijoje ir kituose kraštuose, prieš penkiasdešimt metų pradėjo kaupti šią kolekciją, liudijančią didžiulę Dievo sukurto pasaulio tautų ir kultūrų įvairovę. Kolekciją pildyti jam padėjo ir jo bičiuliai  misionieriai, iš viso pasaulio atsigabendavę įvairiausių buities rakandų ir suvenyrų: indėniškų sapnų gaudyklių, Australijos bušmenų bumerangų, Afrikos kryželių, stulų iš Gvatemalos.

Paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“. Evgenios Levin nuotrauka 

Parodos atidarymo metu t. Antanas sakė: „Viliuosi, kad žmonės pamatys ir pajus Bažnyčią įvairiose šalyse, ir tai mums padės žiūrėti plačiau, o ne tik į savo patirtį. O pagrindinis noras yra, kad žmonės pamatytų visuotinės Bažnyčios apraiškas ir susigundytų nukeliauti, savanoriauti ar paremti misionieriaujančius. Tai ypač svarbu artėjant 450-osioms pirmųjų jėzuitų atvykimo į Lietuvą metinėms“.

Paprašytas papasakoti apie tai, kaip gimė ši paroda, t. Antanas pasidžiaugė, kad pagalbos sulaukė iš Lietuvos skaučių, kurių organizacija šiais metais švenčia savo šimtmečio jubiliejų. 2012 m. viena buvusi Muzikos akademijos studentė pasisiūlė kartu su draugėmis visus jo surinktus eksponatus skaitmenizuoti, o parodos kuratorė Alina Pavasarytė sukūrė tekstus parodos katalogui.

„Kai pirmą kartą nuėjau pas tėvelį, buvau perspėta, kad daiktų yra per 1500. Kai nuėjau kitą kartą, daiktų buvo dar daugiau. Tėvelis turėdavo papasakoti apie kiekvieną daiktą. Išgirdau apie keliasdešimties lietuvių veiklą. Ši paroda yra ne apie daiktus, o apie lietuvius katalikus misionierius, šimtą metų keliavusius po visą pasaulį“, – sako naujosios parodos kuratorė. Pirmoji jos parengto katalogo dalis atskleidžia daiktų paskirtį, jų atsiradimo kolekcijoje kontekstą, istorijas. Antrojoje dalyje pristatomos 35 misionierių istorijos, pradedant tarpukariu, baigiant savanorystės misijų korpusu, 2018 m. keliavusiu į Tanzaniją.

Paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“. Evgenios Levin nuotrauka 

XX a. viduryje, atsiliepdami į Niujorko arkivyskupo F. Sheeno kvietimą melstis ne tik už save, bet ir už stokojančius žmones visame pasaulyje, misionieriai pradėjo melstis su penkių skirtingų spalvų rožiniu. Geltona spalva simbolizuoja Aziją ir iš rytų patekančią saulę, žalia – Afrikos miškus ir pievas, raudona užsidegimą, su kuriuo pirmieji misionieriai keliavo į Šiaurės ir Pietų Ameriką, mėlyna – Okeanijos salas, balta – Europą. Šios kryptys išlaikomos ir parodoje, kurioje europietiškų daiktų rasime ne tiek daug. Europa išskirta katalogo dalyje, kurioje aprašomi žmonės, priverstiniu būdu katechizavę Sibirą.

„Tas rožinis Korėjos karo metu ugdė taiką pasaulyje”, – parodos atidarymo metu sakė t. Antanas. –  Po Vatikano II susirinkimo meldėmės už taiką, pagrįstą teisingumu, tad rožinis  buvo vadinamas teisingumo rožiniu.“

II Vatikano susirinkime, įvykusiame 1962–1965 metais, skelbta, kad kiekvienai tautai Dievas save apreiškia savaip, kiekvienas žmogus gali garbinti Jėzų, laikydamasis savo kultūrinių tradicijų. Misionieriai, išmokdami vietinių tautų kalbas ir susipažindami su papročiais bei tradicijomis, stengiasi tai išsaugoti, o evangelizacijai renkasi simbolius ir būdus, kurie būtų atpažįstami vietinėje kultūroje.

„Toje kultūroje reikia išmokti kitaip galvoti, kalbėti, jausti. Prieš išvykstant reikia mokytis kalbų, istorijos, kultūros. Taip pat ir amatų, kurie svarbūs tuose kraštuose“, –  sakė t. Antanas.  –  Svarbu pastebėti, ką reiškia šie dalykai. Parodos plakate pavaizduota Šv. Kotryna, laikanti vėžlį. Tai reiškia, kad Dievas iš pradžių sutvėrė pasaulį. Aplink buvo vanduo, ir nebuvo kur supilti žemę. Tuomet vėžlys pasisiūlė, o iš jo nugaros išaugo eglutė. Kai tą žinai, paveiksliukas įgyja kitą reikšmę“.

Iš krikščioniškųjų Šiaurės Amerikos indėnų kultūrų paveiksliukų, patekusių į parodą, jos rengėjai sudarė 2019-ųjų metų kalendorių. Jame paminėtos liturginės šventės, skirtos Gerajam Ganytojui, Švenčiausiajai Trejybei, Dievo Motinai Marijai ir kitiems šventiesiems. Rugpjūčio mėnesį iliustruoja Švč. Mergelės Marijos, papuoštos apačių rūbais, ėmimas į dangų. Rugsėjį simbolizuoja indėniškais apdarais pasipuošę arkangelai Mykolas, Gabrielius ir Rapolas, lapkritį – Kristaus Visatos Valdovo figūra su indėniškais atributais.

Parodoje, kuri veiks iki 2019 m. gegužės 3 d., skamba gamtos garsai ir muzika iš skaitmenizuotų kunigo Kazimiero Bėkštos vinilinių plokštelių, kuriose įrašyta ir autentiška tukanų, Amazonės genties indėnų, muzika. Kiekvieną mėnesį vyks susitikimai su lietuvių misionieriais. Informacija apie susitikimus bus skelbiama Bažnytinio paveldo muziejaus tinklalapyje. 

Parodos „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“ atidarymas. Evgenios Levin nuotrauka