Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. 
    Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras  Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 
    Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau,  nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos  vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. 
    Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis  Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. 
    Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. 

Skaitiniai KV (50)

Jer 23, 5–8: Pažadinsiu Dovydui atžalą teisią

Ps 72, 1–2. 12–13. 18–19. P.: Klestės jo dienomis teisingumas, gražiausia ramybė per amžius.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius

Jėzaus vaikystės pasakojimai Evangelistų Mato ir Luko yra pateikiami kaip to paties įvykio atpasakojimas skirtingų liudininkų akimis. Matas mums atskleidžia Juozapo širdies žvilgsnį, o Lukas – Mergelės Marijos.

Juozapas – tas Evangelijos tylenis, yra labiausiai nepažintas žemiškosios Trejybės asmuo. Mūsų maldingumų, mąstymų kryptis dažniausia būna į Jėzų ir Mariją. Tuo tarpu Juozapas taip ir lieka prakartėlėje ar savo dirbtuvėje Nazarete. Nepratariantis nei žodžio, nereikalaujantis sau dėmesio.

Ilgus amžius pati Bažnyčia su įtarumu žvelgė į Juozapą ir leido liaudiškam pamaldumui iškreipti jo paveikslą, - kaip 90 metų sulaukusio našlio, turinčio vaikų ir anūkų bei per prievartą tapusio Marijos prievaizdu. Tik XVI a., Šv. Teresės Didžiosios dėka, Juozapas išeina į dienos šviesą ne kaip senolis o vyras, trokštantis vykdyti Dievo Valią ir Jam tarnauti – pirmiausia pamirštant save.

Taip. Juozapas tyli, nes žino, kad svarbiausia yra klausyti ir išgirsti Dievo balsą. Ne tik klausyti ir išgirsti (dauguma tuo ir apsiribojame) bet ir vykdyti tai kas išgirsta. Juozapas neturėjo kada kalbėti, nes žinojo, kad jo misija yra tarnauti Jėzui ir Marijai – ginti, globoti, išlaikyti.

O gal ir mums reikia Juozapo vaisingos tylos? Gal ir mums reikia atrasti tiesą, jog ir mūsų, kaip tikinčiųjų misija – tarnauti Jėzui ir Marijai?

O Viešpatie, Izraelio namų Valdove, Tu pasirodei Mozei degančio krūmo liepsnoje ir davei jam Įstatymą ant Sinajaus kalno! Ištiesk savo globiančią ranką ir ateik mūsų atpirkti.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai