Vilnius 1918 m.

Sukanka 100 m., kai 1918 m.  gruodžio 15 d. vyskupas Jurgis Matulaitis Vilniaus katedroje konsekravo atkurtos Rygos vyskupijos pirmąjį ganytoją Eduardą Aleksandrą O’Rourke’ą.

Buvo  Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas

Arkivysk. Jurgis Matulaitis. Vargdienių seserų vienuolijos nuotrauka

1918-ųjų Vilnius, laukdamas pirmojo lietuvio vyskupo  Jurgio Matulaičio, išgyveno politinę daugvaldystę. Savo pozicijas stiprinant teisėtai išrinktai Lietuvos Tarybai, dar vis šeimininkavo vokiečių valdžia su savo „Soldatenratu“, pretenzijas taip pat reiškė  slapta lenkų taryba. Ingreso tvarką nustatinėjusiai  katedros kapitulai, griežtai atsisakius Lietuvos Tarybai  skirti pirmąsias garbingas vietas, Lietuvos valdžios atstovai oficialiai  iškilmėse nedalyvavo.

Gruodžio 8-ąją, vyskupui Jurgiui Matulaičiui įžengiant į Vilniaus katedrą, presbiterijoje, atskirame krėsle, sėdėjo vyskupas nominatas grafas Eduardas Aleksandras O’Rourke’as. Airių kilmės, gimęs ir augęs etnografinėje Lietuvoje, mokėsi Vilniaus ir Rygos gimnazijose, ekonominius mokslus studijavo Šveicarijos Friburge, teologiją Insbruke. 1907 m. Žemaičių vyskupas  Leonardas Mečislovas  Palilionis Kauno katedroje E. A. O‘Rourke’ui suteikė kunigystės šventimus. Kurį laiką jis buvo  Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas, vėliau profesoriavo Sankt Peterburgo katalikų dvasinėje akademijoje. Čia kun. O‘Rourke’as susitiko  sociologijos, vėliau dogminės teologijos katedrų vedėją, vicerektorių kun. dr. Jurgį Matulevičių - Matulaitį, kuris ir jam, kaip daugeliui, tapo dideliu dvasiniu autoritetu. Kai 1911 m. atnaujintos Marijonų vienuolijos generolas tėvas Jurgis  Friburge įkūrė noviciatą, čia rekolekcijų buvo atvykęs ir kun. E. A. O‘Rourke’as.

Vysk. Eduardas O'Rourke. wikipedia.org nuotrauka

1918 m. popiežius Benediktas XV apaštaliniu vizitatoriumi Lenkijai ir kitoms Rusijos jungą nusimetusioms Rytų Europos šalims paskyrė Vatikano bibliotekos prefektą mons. Achile’ą Ratti’į ( Pijus XI). Jam tarpininkaujant buvo paskirti keturi Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje mokęsi arba profesoriavę atgaivintų diecezijų ganytojai: Magiliovui – arkiv. J. Ciepliakas, Minskui – vysk. Z. Lozinskis, Vilniui – vysk. J. Matulaitis, Rygai –  vysk. E. A. O‘Rourke’as. Gruodžio 15 d. vysk. J. Matulaitis Vilniaus katedroje, asistuojant Žemaičių vyskupui  Pranciškui Karevičiui ir prel. Kazimierui Michalkevičiui, konsekravo Nepriklausomos Latvijos respublikos pirmąjį Rygos vyskupijos ganytoją.

Bolševikų okupacijos grėsmės akivaizdoje kitą dieną įvyko pirmoji Pabaltijo vyskupų konferencija. Visi trys vyskupai – Matulaitis, Karevičius, O‘Rourke’as – aptarė, kaip kunigai turi elgtis artėjant bolševikams, kokios taktikos teks laikytis, kaip suderinti kai kuriuos administracinius dalykus.

1920 m. kovo 18 d. Varšuvos nuncijus arkiv. A. Rattis, vykdamas į Latviją vizituoti Rygos vyskupijos, buvo sustojęs Vilniuje pas vysk. Matulaitį. Kovo 21 d. arkiv. Rattis dalyvavo Šv. Jokūbo bažnyčioje Rygos vysk. E. A. O’Rourke’o pontifikalinėse Mišiose ir  vaisingose derybose su Latvijos vyriausybe. 1922 m. vysk. E. O‘Rourke’as  buvo paskirtas Dancigo apaštališkuoju administratoriumi, po metų – vyskupu ordinaru. 1923 m., iškilus reikalui sušaukti Marijonų vienuolijos generalinę kapitulą, t. Jurgis sukvietė marijonų namų atstovus į neutralią vietą – Dancigą, į didžiulį seserų vienuolyną, esantį vysk. O’Rourke’o dispozicijoje. Apie tai atsiminimuose rašęs vysk. Pr. Būčys pažymėjo: „Vysk. O’Rourke’as buvo labai palankus Lietuvai ir marijonams. Asmeniškai buvo prietelis Matulevičiaus ir mano.“

Vysk. Teofilius Matulionis.

Pasveikino kankinį vysk. Teofilių Matulionį

„... Sakiau pamokslą apie  Jėzaus kančią. Žmonių buvo pilna katedra. Kas nori politikos, gali  į mitingus nueiti; žmonėms malonu nors bažnyčioje pailsėti, Dievo žodį išgirsti, nusiraminti, įeiti į savo sielą ir apie savo išganymą pamąstyti“,– ypač sunkiu, politinės sumaišties metu dienoraštyje rašė  Vilniaus vyskupas. Netrukus iš Rygos atskriejęs laiškas - kvietimas Ekscelenciją Jurgį valandėlei atitraukė nuo slogių minčių. Rašė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje buvęs jo klierikas, iki 1917 m. Kunigų seminarijoje profesoriavęs, Rygos arkivyskupo A. Springovičiaus augziliaru paskirtas prelatas Juozapas (Jezups) Rancans. 1924 m. gegužės 4 d., Gerojo Ganytojo sekmadienį, Rygos šv. Jokūbo katedroje vyks jo konsekracijos iškilmės. Pagrindinis  konsekratorius – Šv. Tėvo atstovas arkiv. Antonio Zechinis, konsekratoriai – buvęs Mogiliavo arkiv. Eduardas von Roppas ir Vilniaus vysk. Jurgis Matulaitis.

Ruošiantis kelionei iškilo lietuviško paso reikalas. Lenkų valdžios atstovas pareiškė, jog pasas vysk. J. Matulaičiui bus duotas, jei bus įrodyta  jo pilietybė. Kaip atsiminimuose rašė vyskupo sekretorius kun. Jonas Kriščiukaitis MIC, kurijai raštu pateikus paklausimą, pasas  buvo duotas be jokių sąlygų ar pastabų: „Nuo to to laiko niekas nekėlė vyskupo pilietybės klausimo ir niekas nereiškė dėl to jokių abejonių. Atrodo, kad paso reikalu vietinė valdžia atsiklausė Varšuvos ir gavo įsakymą nekelti jokių klausimų, kad nekiltų tarptautinis diplomatinis konfliktas.“

Vysk. J. Rancans kartu  buvo ir Latvijos viceprezidentas. 1933 m. Rygos arkivyskupas metropolitas Antanas Springovičius jį buvo įpareigojęs pagarbiai prie Latvijos sienos  sutikti iš Rusijos  atgabenamus lietuvius, jiems užsakyti specialų vagoną. Apaštalinis nuncijus arkiv. Antonio Zechinis atsiuntė žinias apie kun. Matulionį, o svarbiausia – apie jo vyskupystę: „Aš turėjau garbę ir džiaugsmą pasveikinti tuos išpažinėjus – kunigus Indroje – prie Rusijos - Latvijos sienos“, –  atsiminimuose rašė vysk. J. Rancans.

Paklausęs Teofiliaus Matulionio, ar jis yra vyskupas, kada ir kieno konsekruotas, gavo teigiamą atsakymą. Po to, sukvietęs visus arčiau, vyskupas J. Rancans iškilmingai uždėjo jam ant galvos vyskupišką pijusę: „Tuo būdu aš galėjau jį laisvoje Latvijos žemėje pirmą kartą pasveikinti kaip vyskupas ir to paties pašaukimo brolis.“

Vilniaus vyskupas E. von der Roppas.

Susitikimas su pirmtaku arkiv. E. von Roppu

Rygoje vysk.  Jurgis susitiko  iš Daugpilio kilusį savo pirmtaką, 1907 m. iš Vilniaus ištremtą, Mogiliavo arkivyskupu metropolitu 1917 m.  paskirtą JE Eduardą von der Roppą. 1917 m. gegužės mėn.  jis dalyvavo pirmajame Rusijos graikų katalikų bažnyčios sinode. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios Už Nevos Vartų  kleboną kun. Teofilių Matulionį pakėlė kanauninku. Vykstant Rusijos pilietiniam karui ir gresiant vokiečių okupacijai, priėmė sprendimą Sankt Peterburgo dvasinę akademiją perkelti į Liubliną. Evakuotos akademijos bazėje įsikūrė  Liublino universitetas, nuo 2005 m. Liublino Jono Pauliaus II katalikiškasis  universitetas.

1918 m. iškilus kandidato į Vilniaus vyskupus klausimui, arkiv. E. von Roppas buvo pirmas, didelį autoritetą turintis katalikų hierarchas, pasiūlęs kun. Jurgį Matulaitį MIC.  Po Spalio revoliucijos  arkiv. E. von Roppas protestavo prieš sovietinės valdžios represijas, nusavinamą bažnytinį turtą. 1919 m. buvo areštuotas ir išsiųstas į Varšuvą.