Mike Tinnion/Unsplash nuotrauka

Kol tėvai ir su vaikais dirbantys specialistai suka galvas, kaip išmokyti jaunąją kartą mylėti knygas, o literatūros specialistai tikina, kad vis dar trūksta kokybiškos literatūros vaikams ir paaugliams, literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“ nusiteikusi pozityviai – nauja rašytojų karta jau pakeliui: jauni žmonės nori rašyti, rašo ir jų rašymas žada tikrai daug. Apie jaunųjų rašytojų mentorystės konkurso „Mano knyga bus!“ rezultatus pasakoja konkurso organizatoriai.

Konkurse galėjo dalyvauti 12-18 metų amžiaus mokiniai iš visos Lietuvos, turintys parašę knygos apimties tekstą ar tekstų rinkinį. Pagrindinis prizas – literatūrinė draugystė su viena iš trijų Lietuvoje publikuotų autorių: literatūrologe, poete Lina Buividavičiūte („Helsinkio sindromas“, leidykla „Kauko laiptai“), maginės fantastikos mėgėjams rašančia Aiste Vilkaite („Nojus ir Ema“, leidykla „Versus Aureus“, „Besielė“, leidykla „Obuolys“) bei mitologijos tema kuriančia vaikų knygų autore ir iliustratore Kotryna Zyle („Milžinas mažylis“, „Didžioji būtybių knyga“, abi knygas išleido leidykla „Aukso žuvys“). Keturis mėnesius nuo konkurso nugalėtojų paskelbimo šios rašytojos bus jaunųjų rašančiųjų mentorėmis, kurios perskaitys jų parašytas knygas, padės į jas pažvelgti iš šalies, atrasti stipriąsias ir silpnąsias kūrinių puses bei pabandys kartu su teksto autoriumi atrasti sprendimus, kaip būtų galima tekstus paversti tokiais, kokius būtų galima pasiūlyti leidykloms.

Pirmasis konkurso etapas – finalistų atranka – įvyko lapkričio 26 dieną. Tądien iš visų penkiasdešimt šešių konkurso dalyvių buvo išrinkti šeši finalistai, kurie savo darbus pristatė finalinio renginio metu, vaikų ir jaunimo literatūros festivalyje „Vaikų Kalėdų sala“, vykusiame gruodžio 8 dieną „Vilniaus mokytojų namuose“. „Atrankos komisiją sudarė trys rašytojos – būsimos mentorės Lina Buividavičiūtė ir Aistė Vilkaitė bei konkurso organizatorė Eglė Ramoškaitė“, – pasakoja Eglė. „Skaityti mokinių darbus ir spręsti, kurie keliaus į finalą buvo tikrai didelis darbas. Pirmiausia, iš visų penkiasdešimt šešių atsiųstų ištraukų reikėjo atrinkti tuos, kurie atitiko praktiškai vienintelę konkurso tekstams keliamą sąlygą – apimties: konkurse dalyvauti galėjo knygos apimties tekstą ar tekstų rinkinį parašę mokiniai. Tokia sąlyga buvo nustatyta ne be priežasties – tam, kad mentoriai galėtų geriausiai padėti jaunajam rašytojui siekti jo svajonės išleisti knygą, neužtenka būti parašius keletą lapų, knyga visgi yra visas kūrinys, o ne jo užuomazgos. Vis dėlto į apimtį žiūrėjome tikrai labai liberaliai: jeigu mokinys turėjo parašęs bent pusę sumanyto teksto, jis jau buvo vertinamas. Kai kuriems užteko būti parašius mažiau žodžių, jei, pavyzdžiui, rašoma knyga vaikams, kuri dargi yra ir su paveikslėliais, tačiau jei norima parašyti penkiasdešimties tūkstančių žodžių romaną paaugliams, o turima vos dešimt tūkstančių žodžių, toks tekstas negalėjo dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su kitais“.

Į finalą buvo atrinkti šie mokiniai: Martyna Čibonytė (16 m.) iš „Šiuolaikinės mokyklos centro“ (romanas paaugliams), Mūza Olimpija Svetickaitė (14 m.) iš „Palangos Vlado Jurgučio“ pagrindinės mokyklos (poezijos rinkinys suaugusiems), Kornelija Mikalauskaitė (15 m.) iš „Tauragės Žalgirių gimnazijos“ (apysaka paaugliams), Justas Miliauskas (12 m.) iš „VGTU inžinerijos licėjaus“ (trumpos istorijos vaikams), Rugilė Drazdovaitė (16 m.) iš „Šiaulių Didždvario gimnazijos“ (novelių rinkinys paaugliams/suaugusiems), Austėja Daukšaitė (17 m.) iš „Palangos senosios gimnazijos“ (novelių rinkinys paaugliams). Finalo metu visi dalyviai papasakojo apie save, pristatė tekstus ir skaitė pasirinktas ištraukas. Tiesa, ne visiems dalyviams pavyko sudalyvauti tiesiogiai – viena dalyvė atsiuntė savo kalbos įrašą, kadangi susirgo ir atvykti į finalą negalėjo. Finalistų pasirodymus vertino konkurso organizatorė Eglė Ramoškaitė, būsima mentorė Aistė Vilkaitė ir rašytoja bei paaugliams skirtos literatūros tyrinėtoja Monika Mikėnaitė. Kol komisija tarėsi dėl nugalėtojų, leidyklos „Nieko Rimto“ atstovė Lina Valužienė papasakojo visiems susirinkusiems apie tai, kaip išleisti savo knygą Lietuvoje, į ką atkreipti dėmesį siunčiant rankraščius leidykloms, kokios priežastys lemia tiek teigiamus, tiek neigiamus leidyklų atsakymus. Komisijos narė Monika Mikėnaitė papasakojo apie alternatyvius įprastai leidybai būdus – internetines platformas, kuriose galima talpinti savo darbus, savileidybą.

Konkursą nugalėjo Martyna Čibonytė, Justas Miliauskas ir Kornelija Mikalauskaitė. Martynai paskirta mentorė – rašytoja Aistė Vilkaitė, Justas draugaus su rašytoja ir iliustratore Kotryna Zyle, o Kornelija – su literatūrologe, poete Lina Buividavičiūte. „Mentoriai jauniesiems rašytojams paskirti ne atsitiktine tvarka, o taip, kad jų turimos kompetencijos ir domėjimosi sritys geriausiai pasitarnautų mentoriaujamiesiems. Štai Kotryna Zylė yra ne tik rašytoja, bet ir iliustratorė, o Justo Miliausko knygelė vaikams taip pat bus su iliustracijomis. Lina Buividavičiūtė turi didžiulį vaikų ir paauglių literatūros vertinimo bagažą, todėl įvairiapusis ir į žanrų rėmus netelapantis Kornelijos kūrinys yra tas, kuriam Lina gali labiausiai padėti. Rašytoja Aistė Vilkaitė domisi mistiniais ir maginiais tekstais, todėl Martynos tekstas jai artimiausias“, – sako konkurso organizatorė Eglė Ramoškaitė.

„Jau nuo pat pradžių, kai mokiniai siuntė savo tekstų ištraukas, žinojau, kad lengva tikrai nebus“, – toliau pasakoja Eglė, – „dalyvių skaičius viršijo visus lūkesčius. Šitas konkursas buvo bandymas sužinoti, ar apie rašytojo profesiją svajojantiems mokiniams yra suprantama mentorystės – profesionalaus žvilgsnio – prasmė. Mes esame įpratę, kad apdovanojimas turi būti kažkas, ką galima įvertinti eurais, kažkoks didelis pažadas, o čia buvo visai kas kita – tai, kas, mūsų manymu, yra daug kartų naudingiau nei materialūs įvertinimai. Tiems, kas nensusidūrė su leidyba, galbūt atrodo, kad nusiuntus savo rankraštį leidykloms, atkeliaus ilgas laiškas su paaiškinimais, ką toje knygoje reikėtų taisyti tam, kad leidykla priimtų sprendimą ją išleisti, tačiau toks laiškas atkeliauja tikrai labai retai. Dažniausiai rankraščio autorius lieka visiškoje nežinioje, kodėl jo kūrinys buvo atmestas, todėl ir nežino, ką taisyti, kaip taisyti, kur tobulėti. Mentorystė ir yra tas ilgas laiškas su paaiškinimais, ta paskata tobulėti ir ieškoti rašymo sprendimų, geriausiai kalbančių autoriaus balsu. Penkiasdešimt šešios dalyvių paraiškos parodė, kad ne tik organizatoriai supranta mentorystės svarbą – jauniesiems rašytojams tai taip pat labai svarbu. Kitas vertinimo sudėtingumo aspektas – buvo tikrai daugiau nei šešios, ką jau kalbėti apie tris, ištraukos, vertos didžiausių plojimų. Skaitydama tekstus tikrai baltai pavydėjau talento, gebėjimo reikšti savo mintis ir drąsos rašyti apie tai, kas labiausiai rūpi: taip nuogai, atvirai ir jautriai. Labai džiugina tai, kad paaugliai nori rašyti vaikams ir paaugliams – toms ažiaus grupėms, kurias jie supranta geriausiai. Joks suaugęs žmogus negali įlįsti į jauno žmogaus kailį ir apie jo problemas rašyti taip, kaip yra čia ir dabar, o ne taip, kaip tas problemas mato būdamas ateityje, po keliolikos metų. Tai, ką rašo paaugliai yra be galo vertinga. Galbūt čia ir yra atsakymas į tą nuolatinį paburbėjimą, kad trūksta kokybiškos literatūros vaikams ir paaugliams?“.

Kadangi konkursas sulaukė tokio susidomėjimo, organizatoriai jau dabar kuria planus apie ateities mentorystės konkursus, apie naujus formatus ir paskatinimo rašyti formas.