Pixabay.com nuotrauka
Pixabay.com nuotrauka

Kad ir kokia eglutę pasirinktume – gyvą ar dirbtinę, lubas siekiančią ar visai nedidukę, pagamintą iš senų knygų ar kitų netikėtų priemonių, visi norime, kad šis Kalėdų simbolis taptų namų puošmena ir suteiktų jiems jaukumo. Tiesa, noras išsiskirti savotiškose eglučių puošimo varžybose neretai virsta perlenkta lazda. Štai pirmoji JAV ponia Melania Trump vieną Baltųjų rūmų koridorių papuošė raudonos spalvos eglėmis ir susilaukė nemažai kritikos.

O kokios tendencijos vyrauja lietuvių namuose? Mėgstame ekstravagantiškai puošti savo žaliaskares ar renkamės kuklesnius papuošimus bei tradicines eglutes?

„Manau, gyva eglutė išliks paklausi dar ilgai. Jas renkasi ir rinksis žmonės, kurie ištikimi tradicijoms, vertina gyvą, o ne dirbtinį Kalėdų simbolį“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centro lektorė dr. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tvaraus ir atsakingo vartojimo tendencijos neaplenkia ir kalėdinių dekoracijų.

Apie tai, kokios šiuo metu vyraujančios eglučių puošimo tendencijos Lietuvoje, I. Audzevičiūtė-Liutkienė kalbėjo, kad kalėdinių eglučių puošimui pas mus įtaką daro bendros mados tendencijos, vyraujančios Europoje: „Lietuviai, ypač pastaraisiais metais, labai seka skandinavų madas, palaiko ir žavisi jų minimalizmu, estetiškumu, ekologinėmis idėjomis. Pastebėjau, kad lietuviai yra ištikimi gyvoms eglutėms, vis labiau renkasi ne kirstas, o eglutes vazonuose, ir jas pavasarį pasodina. Paprastai radikalesnius eglučių puošimo būdus ir kalėdines dekoracijas propaguoja su menine veikla dirbantys ar menams neabejingi žmonės bei organizacijos. Kol kas ryškių lietuviško eglučių puošimo bruožų neįžvelgiu, bet pastebiu, kad lietuviai po truputį pradeda gryninti ir formuoti baltiškojo dizaino bruožus, tad tikiu, kad viskas dar ateityje.“

Pasak lektorės, lietuviai vis dar lieka gana konservatyvūs ir ištikimi tradicijoms, t. y. puošia eglutes įprastomis kalėdinėmis dekoracijomis – žaisliukais ir girliandomis.

„Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo atsakingas požiūris į eglutes, kurios pagamintos iš įvairių buityje randamų popierinių, plastikinių ar tekstilinių atliekų. Tokios eglutės ypač populiarios puošiant viešąsias erdves, taip visuomenei parodant, kad įmonė ar organizacija yra neabejinga aplinkos taršai, antriniam atliekų panaudojimui ir kitoms ekologinėms problemoms“, – pasakojo dr. I. Audzevičiūtė-Liutkienė.

Minimalizmas, pašnekovės manymu, yra jau dešimtmetį populiarus reiškinys, kuris daro įtaką ir mados tendencijoms, todėl eglutės – ne išimtis. Minimalizmo ir ekologinės idėjos yra neatsiejamos šiame vartojimo amžiuje – visuomenė yra tikslingai skatinama vartoti mažiau arba vartoti labai atsakingai, atsisakant nereikalingų daiktų, pirkinių.

Vietoj naujų kalėdinių žaisliukų pirkimo kasmet skatinama juos pasigaminti, pavyzdžiui, iš molio, kepinių, rankdarbių ir pan., taip formuojant ne tik atsakingą vartojimą, bet ir kūrybiškumą, bendruomeniškumą.

„Manau, idėja gaminti egles ar jų dekoracijas iš antrinių medžiagų yra daugiau evoliucijos nei revoliucijos rezultatas, nes tai parodo mūsų ūgtelėjusį sąmoningumo lygį“, – kalbėjo KTU lektorė.

Pixabay.com nuotrauka
Pixabay.com nuotrauka
Pixabay.com nuotrauka
Pixabay.com nuotrauka

Dizaino specialistės patarimai norintiesiems stilingai ir originaliai pasipuošti eglutę

Grožis slypi paprastuose dalykuose. Visi namuose turime nenaudojamų daiktų, atliekų, senos tekstilės, todėl juos galime panaudoti kaip žaliavas kurdami kalėdines dekoracijas ar net pačias eglutes.

Tiems, kuriems sunkiau sekasi improvizuoti ar kurti, galima rinktis tradicinius būdus ir puošti eglutes iškeptais sausainiais, meduoliais, iš molio ar modilino nulipdytais žaisliukais, karpiniais ir pan., įtraukiant ir šeimos narius, draugus, bendradarbius.

Prieš pirkdami kalėdines dekoracijas gerai pagalvokime, ar iš tikrųjų mums jų reikia ir kuo galėtume jas pakeisti. Eglutės originalumas yra mūsų pačių požiūrio į Kalėdas atspindys.

Pixabay.com nuotrauka
Pixabay.com nuotrauka
Pixabay.com nuotrauka