Pixabay.com nuotrauka

Ar pamenate tuos sunkius, tikro stiklo, vintažinius tarybinius kalėdinių eglučių papuošalus? Visų šalių seneliai šalčiai ir snieguolė, prisegami paukščiai, spalvoti kankorėžiai, braškės ir avietės, paprikos ir dvyliktą valandą mušantys pilvoti laikrodžiai? Dabar jie įdomūs tik kolekcininkams, o mums tiesiog primena „anuos“ laikus, apie kuriuos gerų prisiminimų turėti negalima, bet jiems vis tiek jaučiame nostalgiją. Norisi tikėti, kad šie žaisliukai kažkada išlįs iš rūsių ir palėpių, galbūt ir vėl taps madingi, nes dabar juos prisiminus net sunku patikėti kokie originalūs ir įdomūs jie buvo.

Nesame kalti, kad mūsų šalyje beveik neegzistuoja tradiciniai kalėdinių eglučių žaisliukai, dar caro laikais inteligentija į šią tradiciją žiūrėjo skeptiškai – rusų mokyklose papuoštos eglutės, buvo laikomos spąstais pritraukti lietuvių vaikus iš daraktorinių mokyklų. Tiesa, mūsų baltiškose tradicijose eglutės puošimas egzistavo, tik tais laikais niekas medžių nekirsdavo ir nestatydavo namuose, o juos puošdavo lauke – eglė buvo laikoma šventu medžiu. Palyginti su kitomis Europos šalimis, mes eglutės puošimo mene esame gana atsilikę, lietuviai šiuos medžius arba šakas pradėjo dekoruoti tik XX a. pradžioje, iš pradžių tarp didikų, kurie galėjo įsigyti stiklinių žaisliukų, vėliau – varganiau gyvenančių žmonių, kurie eglutes dekoravo saldainiais, obuoliais, popierinėmis girliandomis.

Taigi galbūt mes ir neturim giliai įsiskverbusių Kalėdų eglučių puošimo tradicijų, tačiau daugelis šalių turi, ir nors eglučių dekoravimas yra absoliučiai laisva „meno“ rūšis, daugelyje šalių tradiciniai papuošimų ženklai, jeigu ir nesugrįžo, bet išliko, pasklido po visą pasaulį ir atsidūrė net mūsų namuose.

Religinę prasmę turintys žaisliukai ilgą laiką buvo patys populiariausi – angeliukai, varpeliai, žvaigždės, aviganio lazda, burbulai. Aviganio lazdą primenantys baltai ir raudonai dryžuoti mėtiniai saldainiai, minimi keliose istorijose, dar prieš tampant vienu iš Kalėdų simboliu – piemens Jėzaus Kristaus lazda. Varpeliai visais laikais buvo laikomi laimės simboliu, pagonių laikais jais buvo skambinama, siekiant išvaikyti piktąsias dvasias, krikščionybėje jie simbolizuoja gerą žinią – vestuves, krikštynas ir, žinoma, Kristaus gimimą. Tradiciškai eglės viršūnėlė puošiama arba Betliejaus žvaigžde, arba angelu. Prie eglučių, papuoštų burbulais, jau seniai pripratome, tačiau ar žinome, kad burbulai simbolizuoja obuolius, o jei tiksliau – rojaus obuolius?

Nors mes jau seniai žvaigždžių ir varpelių nebelaikome Bažnyčios simboliais, antri pagal populiarumą Kalėdų eglutės žaisliukai atspindi žiemą. Snaigės – tai tokios dekoracijos, kurių esame matę pagamintų iš visko – karpytų iš popieriaus, kartono ar aliuminio, nertų ir megztų, plastikinių ir metalinių, pasiūtų ar pagamintų iš veltinio. Šį patį pagrindinį žiemos simbolį gaminame iš kankorėžių ir drožinėjame iš medžio, lankstome iš aliuminio, veriame iš sagų ar šiaudų. Kiti populiarūs žiemos simboliai – Kalėdų seneliai, nykštukai ir troliai, pingvinai, poliarinės meškos, seniai besmegeniai, elniai ir spragtukai.

Saldumynai ir Kalėdos neatsiejami, galbūt todėl nuo pačios šios tradicijos pradžios viena iš populiariausių dekoracijų buvo kas nors skanaus. Mums visiems gerai žinomas imbierinis žmogeliukas, saldainiai, cukraus lazdelės, meduoliai (Vengrijoje), sausainiai (Švedijoje), obuoliai ir džiovinti vaisiai, granatai (Graikijoje) irgi yra labai populiarūs eglučių papuošimai. Tradicija puošti eglutes imbieriniais meduoliais ir sausainiais atkeliavo iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos ir vis dar gyvuoja.

O kokia gi eglutė be girliandų? Amerikoje girliandas vaikai verdavo iš spragėsių ir spanguolių – tikima, kad tokiomis girliandomis būdavo puošiamos lauko eglutės, kad jomis pasimėgautų paukščiai. Šiais laikais madingesnių namų, tiek Amerikoje, tiek Europoje, eglutės yra puošiamos ne spragėsių, bet įvairiausių džiovintų vaisių, cinamono lazdelių, žvaigždinio anyžiaus, gudobelių ir t. t. girliandomis, kad namuose atsirastų šventinis aromatas. Pačios pirmos sidabrinės girliandos, kurias dabar vadiname lietučiu, buvo pagamintos dar 1960 metais Europoje ir labai greitai paplito po visą pasaulį. Toliau girliandos kito su mada ir pagal regioną, 1900 m. tapo populiaru verti girliandas iš įvairiausių karolių ir ypač blizgančių, primenančių krištolą, ir ši mada pastaraisiais metais irgi sugrįžo. Šiek tiek skirtingai girliandomis eglutes puošia amerikiečiai, vis labiau pastebima tendencija eglutes apsukti kaspinais. Kai kur girliandos buvo karpomos iš balto popieriaus, daugelis mūsų dar vis prisimename snaigių, senių besmegenių ar eglučių girliandas.

Keistesnėmis dekoracijomis pasižymi Rusija. Kiaušinis ten simbolizuoja gyvybę, ir jais puošiamasi ne tik Velykoms, bet ir per Kalėdas. Ant kalėdinių eglučių puikuojasi ne tik įmantriai išpiešti tuščiaviduriai kiaušiniai, bet ir mediniai. Ant rusiškų eglučių galima pamatyti ne tik neįprastai mums mėlyną senelį šaltį (died moroz), bet ir jokioje kitoje šalyje neegzistuojančią jo padėjėją – snieguolę. Australai eglutes puošia kriauklėmis. Ukrainoje – voratinkliais ir vorais. Keliuose Vokietijos regionuose – boružės, paršiukai, agurkėliai – simbolizuojantys laimę. Graikijoje ant kalėdinių eglučių galima pamatyti tikrų arba stiklinių granatų.

Smagu, kad į daugelį namų sugrįžta senosios tradicijos – šiaudinukai ir medinukai, kankorėžiai ir žvakės, siūti, megzti ir nerti žaislai, džiovintų vaisių ir prieskonių girliandos, o ne visur per prievartą kišami grinčai ir „ledo šalies“ personažai. Tiesa, žaisliukų šiais laikas galima rasti absoliučiai visokių. Retas kuris nepastebėjome pastarųjų kelerių metų „mados“ eglutes puošti gėlėmis ir net drugeliais, be galo madingos tapo pelėdos, vienaragiai ir rojaus paukščiai, nevengiama pūkuotų ar plunksnuotų papuošimų.