Pixabay nuotrauka

Šiandien negalime įsivaizduoti Kalėdų be pagyvenusio, barzdoto, apvalaino vyruko, apsirengusio raudonu kostiumu. Aišku, juo tiki ne visi, bet kiekvienas laukia jo atėjimo Kalėdų išvakarėse, nors šis personažas neturi nieko bendra nei su Kristumi, nei su jo gimimu. Kiekviena šalis turi savas Kalėdų tradicijas, kurios šiek tiek skiriasi nuo mūsiškių, kad, tarkim, ir Ispanijoje dovanų vaikams atneša trys karaliai sausio šeštą dieną. Kaip ir anuomet, karaliai, lankydami kūdikėlį Jėzų, atnešė dovanų, regis, normalu, kad ir šiandien jie atneša vaikams dovanų. Tačiau tai nereiškia, kad Kalėdų Senelis neaplanko Ispanijos vaikų, jis ateina ir per Kalėdas, taip vaikai gauna net kelias dovanas didžiųjų švenčių proga. Tad Kalėdų Senelis tapo labai svarbia, o gal ir svarbiausia Kalėdų šventės dalimi. Norėtųsi tiesiog paklausti: kodėl pas mus ateina Kalėdų Senelis?

Ieškodami Kalėdų šventės ištakų, turime pažvelgti į antikos kultūrą. Dažnai su Kalėdomis asocijuojama Saturnalijų šventė, vykusi senovės Romos laikais, skirta dievo Saturno garbei. Dievų tėvas, titanas Saturnas, buvo derlingumo dievas senovės Romoje. Šventė prasidėdavo gruodžio septynioliktą dieną ir tęsdavosi maždaug savaitę, jos pabaiga sutampa su šiandien švenčiamu Kūčių vakaru. Saturnalijų šventė gali pasirodyti šiek tiek neįprasta: jos metu buvo apsikeičiama socialiniais vaidmenimis, t. y. vergai tapdavo laisvi, o jų šeimininkai tapdavo vergais. Vykdavo puotos, namai buvo puošiami žaliais augalais, kadagiu arba pušimi. Šventės metu vaikai gaudavo dovanų, pavyzdžiui, molinių statulėlių.

Senovės Graikijoje taip pat buvo švenčiama šventė, kurią būtų galima palyginti su šiandienos metų pabaigos švente. Antisterijų šventė, skirta vyno dievo Dionizo garbei, vykdavo paskutinį metų mėnesį. Pagal senovės graikų kalendorių, tai vasario mėnuo, o šventė vykdavo mėnesio pabaigoje. Nauji metai prasidėdavo kovą kartu su gamtos atgimimu ir uostų atidarymu. Antisterijos trukdavo tris dienas, per kurias buvo ragaujamas šviežias vynas, vykdavo gėrimo konkursai ir galiausiai kiekvienuose namuose buvo atiduodama pagarba mirusiesiems. Vaikai taip pat dalyvaudavo šioje šventėje, kur jie gaudavo dovanų mažas vazas, skirtas vynui gerti. Šiandien kartais norima pavaizduoti Dionizą kaip Kalėdų Senelio pirmtaką, tačiau tai nereiškia, jog mažieji graikai tikėjo, jog dievas jiems dovanoja dovanų.

Krikščioniškoji tradicija Kalėdų Senelį kildina iš šventojo Nikolo arba Mikalojaus, Miros (Turkija) vyskupo, gyvenusio III–IV amžiuje. Vyskupas buvo persekiotas pagonių, nukankintas, o vėliau paskelbtas šventuoju. Geradario šventojo Mikalojaus legenda buvo sukurta viduramžiais. Žakas Voraginas aprašo šventojo gyvenimą, pasakodamas auksinės legendos istoriją. Miros vyskupas, gimęs pasiturinčioje šeimoje, po tėvų mirties norėjo panaudoti savo turtą Dievui garbinti. Jo kaimynystėje gyveno kilminga šeima, kuri nesugebėjo išbristi iš skolų. Šeimos tėvas nusprendė atiduoti savo tris dukras į viešnamį. Apie tai sužinojęs, Mikalojus, prikrovė į maišą aukso, naktį, atėjo prie kaimyno namo ir įmetė maišą pro langą. Kitą rytą nepritekliuose gyvenusi šeima rado auksą ir jų skurdo dienos pasibaigė.

Dažnai sakoma, jog amerikiečiai, arba „Coca-colos“ kompanija, išrado Kalėdų Senelį. Tačiau už šį Kalėdų personažą reikėtų padėkoti olandams, kurie švęsdavo švento Mykolo dieną gruodžio šeštą dieną. Šios šventės metu Mykolas dalindavo dovanas geriems vaikams. XVII amžiuje olandai atgabeno šventojo Mykolo šventę į Naująjį Amsterdamą, dabartinį Niujorką, kur šventasis Mikalojus, arba Nikolas, Sint Niclaes, arba Sinterclaes, tapo Santa Clausu. Tiesa, Kalėdų Senelio personažas išpopuliarėjo Amerikoje XIX amžiuje. Buvo išleistos kelios knygelės, pasakojančios apie šventą Mikalojų, pagyvenusį, linksmą vyruką, kuris Kalėdų išvakarėse atneša dovanų vaikams.

Kalėdų Senelio istorija daug sudėtingesnė, negu galėtume pagalvoti, ir kartais šis Kalėdų personažas tampa daug svarbesnis, negu mes susimąstome. 1951 metais, Kalėdų išvakarėse, Prancūzijoje, Dižono mieste, prie katedros durų buvo sudeginta Kalėdų Senelio iškamša, kadangi imta bodėtis jo svarba ir tuo, jog pamiršta tikroji Kalėdų esmė, Kristaus gimimas. Visa tai vyko su miesto Bažnyčios sutikimu kelių šimtų parapijos globojamų vaikų akivaizdoje, Kalėdų Senelis buvo pasmerktas kaip uzurpatorius, o žmonės apkaltinti Kalėdų pagonizavimu.

Ar tai, jog Kalėdų Senelis tapo Kalėdų simboliu, reiškia, kad Kalėdos virto pagoniškomis? Vargu. Tačiau tai, jog Kalėdų Senelis tapo daug svarbesnis už Kristaus gimimą, rodo, kad pamirštame švenčių prasmę. Tad kam švęsti Kalėdas, jei net nežinome, kodėl jas švenčiame?