T. Antanas Saulaitis SJ. Evgenios Levin nuotrauka

Straipsnis skelbtas gruodžio mėnesio „Artumos” numeryje.

Vatikano monetų kalykla, popiežiaus atvaizdą įamžinusi euruose, turėjo prisitaikyti prie Pranciškaus pageidavimo jo nebevaizduoti. Tačiau kai Amazonijos Obidoso (Brazilija) vyskupas lapkritį pranešė apie statomą ligoninę-laivą vardu „Papa Francisco“, susigraudino. Tai ryškus žingsnelis į 2019 m. spalį vyksiantį neeilinį Vyskupų sinodą „Amazonija: nauji Bažnyčios ir darnios ekologijos keliai“. Štai keletas pavyzdžių apie Amazonijos ir kitų čiabuvių teises, pastangas ir kovas.

Spalį vykęs Sinodas apie jaunimo sielovadą ir pašaukimą bei visa dvejų metų ruoša nuo Pasaulio jaunimo dienų Krokuvoje (2016 m.) galėjo būti akstinas surengti pirmąsias Pasaulines čiabuvių jaunimo dienas, vyksiančias 2019 m. sausio 17–21 d. ngobių-buglių tautos žemėse prieš pat Pasaulio jaunimo dienas šalies sostinėje Panamoje sausio 22–27 d. Susitikimui įrengia čiabuviams būdingą kaimą su gamtos, maldos, šokių, ekologijos tradicijomis, inscenizacijomis, liudijimais.

Renginio ženklas vaizduoja visus vienijantį supintų palmių lapų stogą, kryžių – Kristaus sekimo ženklą, kakavą – šventų progų gėrimą, šaknis motinoje Žemėje bei tautelių istorijoje, kukurūzą – šventą pagrindinį maistą, chameleoną, simbolizuojantį gamtos įvairovę.

Vatikane birželio 8 d. paskelbtas Amazonijos Sinodo parengiamasis dokumentas, kuris užbaigiamas 30 klausimų apie evangelizacijos kelius, apie tai, kokia turėtų būti Amazonijos čiabuvių veido bruožų Bažnyčia, apie ryškesnį moterų vaidmenį Bažnyčioje, kaip Amazonijos platybėse švęsti Eucharistiją, gal net pasitelkiant į pagalbą vedusių vyrų kunigiškuosius šventimus.

Pagal šias gaires Brazilijos Roraimos valstijoje susirinko 140 žmonių, atstovaujančių jaunimui, čiabuviams, paupio gyventojams, darbininkams, buvusių vergų afrikiečių kaimams. Lapkričio 5–9 d. Kolumbijos Bogotoje 25 čiabuviai iš 12 šalių dalyvavo sielovados seminare, taip pat 35 iš 13 šalių rinkosi aptarti socialinių, ekonomikos, politikos, kultūros ir religijos klausimų. Ir tai praėjus 70 metų po Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos! Saleziečiai ir salezietės lapkričio 1–4 d. Manause (Brazilijos Amazonės valstijos centras) šventė savo darbo regione 125 metus – čia jie turi 35 vienuolines bendruomenes ir tarnauja 44 čiabuvių tautoms.

Amerikose gyvena 60 milijonų čiabuvių, priklausančių 522 tautoms. Amazonijos 7 mln. kv. km srityje gyvena 2 759 478 čiabuviai, 390 tautų, 137 atskiros gentys, 240 kalbų iš 49 kalbų šeimų. Popiežiui Pranciškui 2013 m. per Pasaulio jaunimo dienas Brazilijoje užsiminus apie Amazoniją, 2014 m. buvo sudarytas REPAM – devynių Amazonės baseino valstybių sielovadinis bažnytinių tarnybų tinklas. Rūpestis dėl čiabuvių apima miškus, upes, visus ir visokius žmones.

1996 m. Brazilijoje pirmą kartą surengtos nacionalinės čiabuvių žaidynės, o vėliau buvo sugalvota tokias žaidynes rengti pasauliniu mastu. Pirmosios Pasaulinės čiabuvių žaidynės įvyko 2015 m. Brazilijos Tokantinso valstijos Palmaso mieste. Antrosios žaidynės – 2017 m. Kanadoje, Albertos provincijoje, Edmontone, kitos vyks 2019 metais. Šiuos metus Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais čiabuvių kalbų metais.

Brazilijoje ką tik į kongresą išrinkta Joenia Wapichana – indėnė advokatė, antra iš čiabuvių ir pirma moteris.

Ši veikla turi savo praeitį. Šiandien Brazilijoje yra 1 044 čiabuvių gyvenami plotai, iki 2011 m. buvo registruota ir saugoma 361 draustinis (arba rezervatas). Galima tik įsivaizduoti, kokia amžina kova čia vyko dėl žemių ir kaip buvo persekiojami čiabuviai nuo pirmųjų europiečių 1500 m. Organizuoti tinklai ir žmogaus bei tautų teisių judėjimai prasidėjo Bažnyčioje. Lotynų Amerikos ir Karibų šalių vyskupai, 1968 m. susirinkę į konferenciją Medeljine (Kolumbija), Vatikano II Susirinkimo pagrindu apsisprendė pirmenybę teikti vargstantiesiems.

Apie 1970-uosius atskiros gentys pradėjo vienytis. Misionieriams teko su jautrumu ugdyti čiabuvių savimonę apsiginti ir veikliai bendradarbiauti su kitais kaimais, kitomis tautomis. Prie Brazilijos vyskupų konferencijos 1972 m. įsteigtas CIMI – Čiabuvių misionieriška taryba. Tarp penkių steigėjų buvo ir kunigas salezietis Kazimieras Bėkšta SDB (miręs 2015 m.). CIMI taryba apima 171 misiją, 156 tautas. Pirmieji platesni čiabuvių vadovų bei žynių susitikimai vyksta nuo 1977 m. Suvedę indėnus misionieriai pasitraukdavo, kad čiabuviai galėtų patys tartis ir spręsti.