unsplash.com nuotrauka

Vaikų saugumo internete tema pastaruosius keletą metų Lietuvoje gvildenama vis dažniau. Apie didžiausias rizikas signalizuoja ir edukacijos poreikį pirmiausiai pagrindžia Lietuvoje atliekamų tyrimų rezultatai. Temos globalumą rodo mobiliųjų įrenginių gamintojų aktyvumas diegiant programinės įrangos atnaujinimus, kurie kaip papildoma priemonė gali pasitarnauti vykdant prevenciją bei paskatinti visuomenės sąmoningą ir atsakingą naršymą internete.

Kaip prie vaikų švietimo gali prisidėti patys tėvai? Kokių konkrečių edukacijos priemonių gali imtis kiekvienas? Ir į ką atkreipti dėmesį tėvams siūlo specialistai?

Ar žinote, ką Jūsų vaikas veikia internete? 2016 m. tuo metu „Teo“ ir „Omnitel“ užsakymu atliktos rinkos tyrimų bendrovės SIC apklausos duomenimis, net 88 proc. nepilnamečių naudojasi internetu be suaugusiųjų priežiūros. Taigi, pirmiausiai rekomenduotina reguliariai atkreipti dėmesį į tai, ką Jūsų vaikas veikia internete apskritai. Dažnai vaikai nesuvokia, kad jų veikla elektroninėje erdvėje prilygsta realiam gyvenimui, todėl svarbu, kad apie tai su jais būtų kalbamasi ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Ilgalaikėje perspektyvoje geriausi rezultatai tikėtini pokalbiams su atžalomis šia tema tapus sąmoningu įpročiu.

Kokios techninės priemonės padeda apsisaugoti? Jau minėto tyrimo duomenimis, du trečdaliai tėvų naudoja bent vieną saugumą internete užtikrinančią priemonę, tačiau kad to nepakanka mano absoliuti dauguma apklaustųjų. Specialios programinės priemonės – interneto užkardos, antivirusinės ir šnipus naikinančios programos, pašto filtrai ir kt. – gali padėti apsisaugoti nuo daugelio interneto ir kompiuterinių virusų keliamų grėsmių. Kadangi daugelis nepilnamečių internetu dažniausiai naudojasi mobiliuosiuose įrenginiuose, rekomenduojama pasidomėti mobiliųjų telefonų gamintojų siūlomais programinės įrangos sprendimais. Specialistų teigimu, apsisaugoti nuo jų įvairiomis techninėmis priemonėmis nėra labai sudėtinga, be to labai svarbu laikytis paprasčiausio atsargumo, tam tikrų saugaus elgesio internete rekomendacijų.

Kur galima įgyti daugiau teorinių ir praktinių žinių? Šių metų pradžioje paviešinti „Telia Company“ atlikto tyrimo rezultatai skelbia, kad
Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, kur buvo atliktas tyrimas, vaikai interneto saugumo klausimais konsultuojasi su draugais, giminaičiais, pasitiki interneto svetainėse pateikiama informacija ir patarimais, tačiau dėl to rečiau kreipiasi į savo tėvus ar mokytojus. Tinkamai įvertinti ir identifikuoti virtualias grėsmes bei praktiškai ugdyti vaikų saugaus elgesio internete įgūdžius tėvams gali padėti specialistų patarimai, gilesnės teorinės žinios. Tad kur rasti patikimos informacijos?

Speciali skiltis tėvams sukurta Europos sąjungos lėšomis finansuojamo ir visuomenėje žinomo projekto „Saugesnis internetas“ interneto puslapyje. Edukuoti vaikus ir jų tėvus apie grėsmes, slypinčias internete ir suteikti praktinės informacijos, kaip būti saugiems, siekia saugaus interneto iniciatyva „Augu internete“. Žinias įgyti praktiniu būdu tėvai gali mokydamiesi drauge su savo atžalomis savarankiško mokymosi platformoje vaikams „Moki-moku“. Pasauliniu mastu žinomi, vieni didžiausių projektų šioje srityje, – Saugesnio interneto dienos minėjimas, iniciatyvos INSAVE bei INHOPE ir kt.

Pixabay.com nuotrauka

Specialistai atkreipia dėmesį

Saugesnio interneto ambasadorė, Vilniaus kolegijos lektorė ir VDU edukologijos doktorantė Renata Kondratavičienė pastebi, kad anksčiau reikėjo mokyti vaikus kaip saugiai elgtis su daiktais, saugiai pereiti gatvę, o technologijų amžiuje labai svarbu  šviesti ir mokyti vaikus, kaip saugiai elgtis internete.

Pasak jos, šia edukacija turi užsiimti ne tik pedagogai: „Tėvai turėtų žinoti apie internete vaikams kylančius pavojus, t. y., vaikai gali tapti nusikaltimo, patyčių aukomis, prieiti prie jiems netinkamos informacijos, bei būti susipažinę su programomis, kurias galima įdiegti kompiuteriuose ir taip blokuoti prieigą prie žalingos vaikams informacijos. Taip pat svarbu suteikti vaikams informacijos apie saugų interneto naudojimą. Ypač svarbios temos – asmeninės informacijos atskleidimas kitiems, bendravimas su nepažįstamais internete, prisijungimo slaptažodžių atskleidimas, skaitmeninio turinio siuntimas ir dalinimasis, darbo kompiuteriu laikas, informacijos internete patikimumas“, – teigia R. Kondratavičienė.

Darius Juravičius, programėlės „Moki-moku“ idėjos autorius, projekto „Interneto surferis“ iniciatorius, atkreipia dėmesį į patį ugdymo procesą. Pasak jo, kalbėjimą apie saugumą internete dažnai lydi negatyvus fonas, gąsdinanti statistika, nevengiama žodžių „grėsmė“, „žala“ ir pan., tačiau, jo teigimu, užuot vaikus bauginus, vertėtų stengtis juos sudominti. „Kaip tėvas praktiškai matau, kaip neveikia dažnai kartojami žodžiai „negalima“, „nedaryk“ ir pan. Daug geriau vaikai reaguoja ir į ugdymo procesą labiau įsitraukia, kai jis vyksta vaikams maloniu būdu. Svarbiausia atsižvelgi į šiuolaikinio vaiko poreikius, pateikti informaciją įtraukiančia forma ir, žinoma, pačiam būti proceso dalimi, mokytis kartu“, – sako D. Juravičius, vienas iš Saugesnio interneto ambasadorių Lietuvoje.

Švietimo informacinių technologijų centro metodininkės, projekto „Saugesnis internetas“ koordinatorės dr. Natalijos Ignatovos teigimu, į dabartinių vaikų veiklą internete tėvai turėtų reaguoti dinamiškai. Specialistės teigimu, nėra vieno teisingo sprendimo visiems atvejams, kiekvienoje situacijoje svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, interesus ir patirtį.

Dr. N. Ignatova pastebi, kad tai, ką internete mėgo ir veikė septynmečiai prieš du metus, skiriasi nuo to, kuo užsiima dabartiniai septynmečiai, vadinasi, ir tėvų žinios turi būti atnaujinamos. Didžiausia reikšmė teikiama tarpusavio bendravimui: „Tėvams būtina stebėti, kuo domisi jų vaikas, nes vaikų pomėgiams ir interesams įtaką daro internete nuolat atsirandančios naujos veiklos ir „mados“. Svarbu būti su vaiku, kalbėtis apie jo veiklą internete, skirti tam pakankamai dėmesio. Jei žinosime realią situaciją, vaikas šalia visada turės palaikantį ir patariantį draugą“, sako dr. N. Ignatova.