Dramaturgas, poetas Mindaugas Nastaravičius. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

„Norėjau parašyti knygą, kuri būtų kaip „šotas“, – gruodžio 28 dieną sostinės „Salione“ pristatydamas savo trečią poezijos knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“) sakė poetas, dramaturgas MINDAUGAS NASTARAVIČIUS. – Bet suprantu, kokiomis aplinkybėmis žmonės geria „šotus“: arba jie jau būna visiškai apsvaigę – vadinasi, tai irgi nėra sėkmingas variantas, nes turi būti kažkas, kas juos apsvaigintų. Arba jie geria ne po vieną „šotą“. Vieną „šotą“ geria iš esmės sergantys žmonės, kurie nori pasveikti. Vadinasi, tai yra knyga ligoniams.

Šiandien nuėjau į Jaunimo teatrą, ir aktorė Aušra Pukelytė sako: vakar mačiau tas tavo sudėtas knygeles, ir jos man pasirodė kaip pacientų kortelės su tuo raudonu ženklu.

Tai tiesiog aš šią knygą šiandien visą perskaitysiu, o tada padėkosiu, kad atėjote.“

Bernardinai.lt nuotrauka

„Bendratis“ – trečioji poeto M. Nastaravičiaus knyga. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dėmėtų akių“ (2010 m.) įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą. Antroji knyga – „Mo“ (2014 m.) – autoriui pelnė Jaunojo jotvingio premiją, rinkinys pateko į Metų knygos rinkimų penketuką ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. M. Nastaravičius taip pat rašo pjeses, bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos teatrais. 2015-aisiais už dramaturgiją jis apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Pristatydamas naująją savo poezijos knygą M. Nastaravičius sakė, kad po „Mo“ jam kurį laiką atrodė, kad turi rašyti kitaip, kad istorijos, prisiminimai, jų išgyvenimai – visa tai apie būtąjį laiką. Bet vėliau M. Nastaravičius suvokęs neturintis kitos atminties.

„Taip atsirado „Bendratis“, nedidelė knyga apie vieną eilėraštį“, – kalbėjo poetas. Pasak jo, klausydamasis jam patinkančių bičiulių poetų ar kompozitorių pradėjęs galvoti apie tai, kad jie visi bando ką nors pasakyti – visi mėginantys papasakoti vieną istoriją, ir jis tai irgi darantis. 

„Ir turbūt turiu pripažinti, kad tas mano poezijos pasaulis yra gana nedidelis kaip visa bendruomenė, apie kurią rašau visą savo poeziją. Bet tikiuosi, kad jūs esate tie, kurie suprantate, kad, kai rašau apie kaimą, tai nereiškia, kad rašau apie savo kaimą. Ar tik apie savo kaimą. Arba kai rašau apie tėvą – tai rašau tik apie savo tėvą“, – kalbėjo M. Nastaravičius. 

Pristatyme poetas tarp padėkų prisidėjusiems prie šios knygos dėkojo pirmiesiems perskaičiusiems rankraštį – Lolijai Spurgienei, Sigitui Parulskiui. Taip pat dėkojo Agnei Dautartaitei-Krutulei, šios knygos dailininkei: „Mano supratimu, ji ją perskaitė ne vieną kartą, ir buvo smagu turėti reikalą su tokio lygio profesionalu. Kai mes susitikome, kai jai perdaviau rankraštį, pasakiau tik tiek, kad norėčiau sukurti nebaigtos arba rašomos knygos įspūdį.“

Bernardinai.lt nuotrauka