EPA nuotrauka

Šventinė nuotaika mūsų namuose ir miestuose dar neišblėsusi, tačiau kasdienybės ritmas vėl beatodairiškai įsiveržia į gyvenimus. Popiežius Pranciškus metus pradeda itin intensyvia darbotvarke, kuri atspindi jo prioritetus. Pavyzdžiui, vasarį vyks neeilinis vyskupų susitikimas, kurio tikslas – galutinai apibrėžti Bažnyčios atsaką į lytinio išnaudojimo atvejus bei užtikrinti prevenciją.

Tačiau tai ne vienintelis pasaulio žiniasklaidos dėmesį pritrauksiantis įvykis. Sausio 23-27 d. Pranciškus lankysis Panamoje, kur jo lauks Pasaulio jaunimo dienų dalyviai. Vasario 3-5 d. vyks į Jungtinius Arabų Emyratus, o kovo 30-31 d. aplankys Maroką. Beje, gegužę Pranciškus ketina trumpam apsilankyti Bulgarijoje ir Makedonijoje.

Pranciškaus Asyžiečio pėdomis

Egipto Al-Azhar universitetas yra prestižiškiausias musulmonų sunitų dvasinis ir intelektualinis centras, kartais vadinamas sunitų Vatikanu. 2017-siais jį pirmą kartą aplankė Katalikų bažnyčios vadovas. Tąkart popiežių Pranciškų didysis imamas Ahmadas Al-Tayyebas priėmė išskėstomis rankomis kaip įtakingiausią lyderį kovoje su pasauliniu terorizmu. Panašus ir jau dabar „istoriniu“ vadinamas susitikimas numatomas kitoje įtakingoje musulmoniškoje valstybėje – Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Šeikas Ahmed el-Tayyib, Al-Azharo mečetės Didysis imamas su popiežiumi Pranciškumi 2016 m. gegužę.

„JAE džiaugiasi, galėdami priimti Jo Šventenybę popiežių Pranciškų... Jis yra taikos, tolerancijos ir brolystės skleidėjas. Laukiame šio istorinio vizito, kurio metu sieksime dialogo apie taikų žmonių sugyvenimą“, – taip savo tviterio paskyroje grudžio 6-ąją Vatikano žinią komentavo  Abu Dabio sosto įpėdinis, kunigaikštis šeichas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas. Pranciškus atvyksta į šalį jo ir vietos katalikų bendruomenės kvietimu.

Popiežius dalyvaus tarpreliginiame tarptautiniame susitikime „Žmonių brolybė“, kurį organizuoja islamiškos institucijos. Renginyje dalyvaus ir didysis Al Azharo imamas, Ahmadas Al-Tayyebas.

Pranciškus porą kartų yra su juo susitikęs Vatikane, siekdamas atkurti santykius su sunitų bendruomene po to, kai Egipto vyriausybė popiežiaus Benedikto XVI 2011 m. pasipiktinimą dėl išpuolio koptų ortodoksų bažnyčioje pavadino „kišimusi į vidaus reikalus“.

Popiežius susitiks ir su vietos katalikų bendruomene. Oficialiai skelbiama, kad JAE apie milijonas iš 9.5 milijonų gyventojų yra krikščionys. Ir apie 70-75 procentai iš jų yra katalikai.

Maroke krikščionys taip pat sudaro mažumą – skelbiama, kad 34 milijonus gyventojų turinčioje šalyjegyvena apie 27,000 katalikų.

JAE didžioji dalis katalikų yra imigrantai iš Indijos, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos. Dauguma jų randa darbą statybose arba kaip patarnautojai namų ūkyje, neretai labai prastomis sąlygomis.

Pranciškus Egipte susitiko su koptų ortodoksų Bažnyčios vadovu, popiežiumi Tawadrosu II. Ekumeninėse pamaldose meldėsi už ISIS nužudytus koptų kankinius. Pasirašė bendrą deklaraciją, kuria, be kitų dalykų, abi Bažnyčios įsipareigoja vengti prozelitizmo.

Katalikų vyskupas Hinderis išreiškė padėką JAE vyriausybei už išskirtinį leidimą viešai švęsti Mišias Abu Dabyje vasario 5 d. Išties JAE ir Kuveite krikščionys, kaip bet kurios kitos religijos išpažinėjai, gali melstis vien savo maldos namuose ar kitose vietose, tik gavę specialų leidimą. Kaimyninėje Saudo Arabijoje, kurioje yra svarbiausios islamo šventosios vietos, draudžiamas bet kurios kitos religijos išpažinimą.

Popiežius Pranciškus jau yra lankęsis Turkijoje, Jordanijoje, Egipte, Bangladeše, Azerbaidžane ir Palestinoje, kviesdamas religijų dialogui, ragindamas pasmerkti smurto pateisinimą Dievo vardu.

Vizito tema „Padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu“ – tai citata iš garsiosios Pranciškaus Asyžiečio maldos už taiką. „Šie žodžiai yra ir popiežiaus vizito tikslas“, – sako Vatikano atstovas spaudai Gregas Burke’as. „Pastarasis vizitas, panašiai kaip apsilankymas Egipte 2017 m., rodo, koks neprilygstamai svarbus Šventajam Tėvui yra religijų dialogas “, – sako Burke’as.

Pranciškus bus pirmasis popiežius, aplankęs Jungtinius Arabų Emyratus, ir šis vizitas vyks minint 800 metų sukaktį nuo Asyžiaus šventojo susitikimo su sultonu Maliku al-Kamilu Damietoje, Egipte, 1219 m.

Vatikanas, siekdamas didesnės tolerancijos regione, nori paraginti religijų vadovus bei monarchus tesėti pažadus stabdyti ekstremizmą. Tačiau tai ne vienintelė svarbi problema. Kadangi JAE yra antra pagal dydį Vidurio Rytų ekonomika, galimai popiežius neaplenks ir teisingo gėrybių paskirstymo bei skurdo temų.

Motinos Teresės gimtinėje: „Nebijok, mažoji kaimene“

Tikriausiai ne atsitiktinai Pranciškus po poros mėnesių aplankys „pačių vargingiausiųjų“ tarnaitės – šv. Motinos Teresės iš Kalkutos tėviškę. Gegužės 7 dieną numatytas vizitas Skopjės mieste, Makedonijoje.

Būsima šventoji – Agnes Gonxhe Bojaxhiu – gimė 1910-aisiais ir gimtinėje praleido 17 metų, iki įstodama į vienuolyną. Jį vėliau paliko tam, kad įkurtų naują bendruomenę – šiandien visame pasaulyje žinomą Meilės misionierių vardu.

Šventąja ją pripažino Pranciškus 2016 m. Gailestingumo jubiliejaus proga. Popiežius ne kartą jos misiją Indijos lūšnynuose pateikė kaip nesavanaudiškos tarnystės visuomenės paribiuose atsidūrusiems žmonėms pavyzdį.

Motinos Teresės memorialas jos gimtinėje - vienoje iš labiausiai lankomų miesto gatvių. Modernus pastatas iškilo vietoje, kur iki 1963 m. stovėjo sena Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Būtent joje 1910 m. rugpjūčio 27-ąją buvo pakrikštyta būsima šventoji.

Makedonija šiandien yra ortodoksiškas kraštas (64 proc.), musulmonai sudaro trečdalį gyventojų (33 proc.), o katalikų bendruomenė ir čia labai nedidelė (mažiau nei 1 proc.). Šis vizitas bus pirmas kartas, kai popiežius aplanko šalį po 1991 metais atgautos nepriklausomybės. Buvusi Jugoslavijos dalis Makedonija dar šiandien skaudžiai jaučia aštrių etninių konfliktų bei nepriklausomybės karo sukeltas žaizdas. Vizitui parinktas šūkis ragina: „Nebijok, mažoji kaimene“.

Prieš aplankydamas Makedoniją, popiežius dvi dienas praleis Bulgarijoje, kurios gyventojų dauguma – taip pat ortodoksai. Šalis ilgą laiką buvo Sovietų Sąjungos įtakoje. Jonas Paulius II buvo paskutinis popiežius, aplankęs šalį 2002 metais. Teigiama, jog savo vizitu norėjo išsklaidyti įtarimus, kad Bulgarijos saugumas prisidėjo prie M. Ali Agca pasikėsinimo į popiežių.  

EPA nuotrauka

Vizitas Bulgarijoje sutampa su didžiausia nacionaline švente – Šv. Jurgio ir Nacionaline armijos diena, o šio vizito tema – „Taika žemėje“. Pranciškus svečiuosis sostinėje Sofijoje ir Rakovski kaimelyje, kuriame gyventojų dauguma – katalikai. 

Dėmesys Bulgarijai ir Makedonijai – nuoseklus popiežiaus siekis iškelti į dienos šviesą problemas, tyliai rusenančias periferijose. Panašiai, kaip lankantis tokiose mažose Europos valstybėse kaip Albanija, Bosnija ir Hercegovina, kur krikščionys patyrė komunistų režimo persekiojimus ir kur religijų bei ekumeninis dialogas yra skubiai reikalingi, siekiant taikaus žmonių sugyvenimo.

Tikėkimės, netrukus išgirsime patikslintų žinių apie tai, ar išsipildys Pranciškaus troškimas dar šiais metais nuvykti į Japoniją. Kalbama ir apie galimą kelionę į Madagaskarą. Atrodo, kad Jose Bergoglio išties skuba atlikti visa, kam jį skatina Dvasia.