EPA nuotrauka

2019 metų sausio 1-ąją minima Pasaulinė taikos diena, linkint, kad ateinančiais metais pasaulyje jos būtų daugiau. Žiūrint globaliai, pasaulis nėra rami vieta. Stokholmo taikos tyrimų institutas, tiriantis konfliktus, jų prielaidas ir pasekmes, jų žmogišką ir materialią kainą, nurodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius pasaulyje vienu metu vyksta apie penkiasdešimt konfliktų. Jei vienas užgęsta, įsižiebia kitas. Dar keliose dešimtyse kritinių vietų budi taikos palaikymo pajėgos. Karai įgyja naują pavidalą, iš džiunglių persikelia į miestus. Stokholmo instituto duomenimis, vien sprogstamieji ginklai 2017 metais pražudė beveik šešiolika tūkstančių civilių: didžioji dalis jų žuvo bombarduojant miestus.

Konfliktai ir karai lėmė apie 65 milijonų asmenų persikraustymą savo šalies viduje arba į kitas šalis. Tai ne vien didžiulė kančia jiems patiems, bet ir sunki našta juos priimantiems miestams ar kraštams. Viso to ekonominė kaina yra milžiniška. Tuo tarpu ginklų gamintojai ir prekiautojai  jais džiaugiasi skaičiais, kurie pasiekė šaltojo karo metu buvusius rodiklius. Pasak švedų instituto, pasaulinės išlaidos ginklams 2017 metais pasiekė 1739 milijardus dolerių. Kiekvienam žemės gyventojui tenka 230 dolerių per metus. 

Kita vertus, pastaraisiais metais užregistruoti keli karinių konfliktų sprendimai. Kolumbijoje vyriausybė sėkmingai susitarė su sukilėliais, o Afrikos kontinente po daugelio metų karo būklę nutraukė Etiopija ir Eritrėja. Išreikšta vilčių, kad kažkas pasikeis ir Pietų bei Šiaurės Korėjų pasienyje. Visais šiais atvejais susipriešinusios pusės parodė tikrą valią taikytis.

Apie tai kalba ir popiežiaus Pranciškaus Žinia pasaulinei taikos dienai: „Gera politika tarnauja taikai“.

„Galios siekimas bet kokia kaina veda prie piktnaudžiavimų ir neteisingumo. Politika yra svarbiausias pilietiškumo ir kitų žmogaus darbų kūrimo įrankis, tačiau kai joje dalyvaujantiems ji nebėra tarnystė žmonių bendruomenei, tada gali tapti priespaudos, atskyrimo ir net naikinimo įrankiu“, – rašo popiežius Pranciškus. Ir atvirkščiai: kai politika vykdoma gerbiant gyvybę ir asmenų orumą, ji gali tapti išskirtine „artimo meilės forma“.

Savo žinioje Šventasis Tėvas pabrėžia, kad „taika yra Kristaus mokinių misijos širdyje“. Jėzus nurodo savo mokiniams visur, kur tik įžengia, linkėti taikos (ramybės). Šie „namai“ yra kiekviena šeima, kiekviena bendruomenė ir valstybė, kiekvienas kontinentas. Tai ir mūsų „bendri namai“: planeta, kurioje Dievas mums leido gyventi ir kuria turime rūpintis. „Tegu toks būna mano palinkėjimas naujų metų pradžioje – „Taika šiems namams““, – rašo Pranciškus.

Popiežius rašo apie „dorybes“, kurios grindžia gerą politiką. Tačiau greta jų išvardija ir nemažai „politikos ydų“, individualių ir institucinių, kurios silpnina demokratiją, išbalansuoja socialinę taiką, sugraužia bendrą gėrį, instrumentalizuoja asmenis ir sukuria kitus gėdingus viešojo gyvenimo reiškinius.

Taika nėra vien karo nebuvimas. Taika nėra ir trapi pusiausvyra tarp grasinimų bei naikinamųjų pajėgumų. Taika iš tiesų tvirta ten, kur yra gerbiami kiekvieno talentai, kur kiekvienas, o ne vien privilegijuota mažuma gali realizuoti savo lūkesčius. Popiežius pabrėžė, kad šiuo požiūriu labai svarbu, kad ir jaunuoliai atrastų savo vietą viešajame gyvenime, kad nebūtų nuvilti, kad jų ateitis nebūtų pasmerkta. Kitas tikros taikos bruožas yra pasitikėjimas, kuris turi atsverti šiandien vyraujančius baimę ir nepasitikėjimą kitais – kaimynais, vargšais, sergančiais, migrantais, kitataučiais. „Taika yra didelio politinio projekto, kuris remiasi abipuse atsakomybe ir žmogiškų būtybių tarpusavio priklausomybe, vaisius“.  Taika taip pat yra „širdies ir sielos atsivertimas“.